Šiandien Lietuvoje karpymo amatas populiarus, o karpinių pritaikymo galimybės plačios. Karpomi atvirukai, kvietimai, knygų iliustracijos, langų užuolaidėlės, girliandos.

Karpant tautosakos ir gamtos motyvais išreiškiamas asmeninis žmogaus santykis su pasauliu.

Atostogoskaime.lt. vaizdo įrašas „Karpymo amatas: liaudies kultūros ir pasaulėjautos atspindys“

L. Lukošiūnaitės karpinys

Per pastaruosius tris dešimtmečius susiformavo vaizduojamojo meno karpiniai – tai karpiniai-paveikslai, skirti papuošti interjerą. Šiuolaikinis lietuvių karpymo amatas ieško naujų meninės išraiškos priemonių ir net technikos galimybių.

Karpymo pradžia Lietuvoje žymima XVI a. Tuo metu buvę senieji antspaudai, kuriuos, manoma, karpė valdžios įstaigų, dvarų bei vienuolynų raštininkai. XIX a. I pusėje karpiniai pasirodė lietuvių liaudies buityje ir tapo įprastiniu reiškiniu. Karpiniai gali būti tiek vaizduojamosios, tiek taikomosios tautodailės dalis.

Daugiau apie karpinių meną galima paskaityti straipsnyje „Karpymo amatas: liaudies kultūros ir pasaulėjautos atspindys“.

Karpymas Lietuvoje žinomas nuo XVI a. Karpant tautosakos ir gamtos motyvais yra išreiškiamas asmeninis žmogaus santykis su pasauliu.

Karpymo amatas turi gilias tradicijas Kinijoje ir Japonijoje – šalyse, kur pirmiausia atsirado popierius. Šilko tapytojai savo amate naudojo iš popieriaus iškarpytus trafaretus. Vėliau ši technikos priemonė ėmė plisti po kitas šalis ir atsiskyrė kaip atskira meno šaka.

Tačiau popierius – gana nepatvari medžiaga, todėl ir karpinių iš senovės liko labai mažai. Į Europą popierius pateko viduramžiais Šilko keliu, keliaudamas per Indiją, Persiją, Turkiją. Laivais jis pasiekė Ispaniją, Portugaliją, Olandiją. O į Lietuvą šis amatas atkeliavo per Lenkiją.