Senąją lietuvių religiją ir mitologiją aprašančių ikikrikščioniškojo laikotarpio šaltinių yra nedaug.
Ankstyvieji Antikos ir vikingų laikotarpio aprašymai paliečia vakarinių baltų genčių teritorijas. Jose labai apibendrintai minimi vietinių gyventojų religiniai tikėjimai ir papročiai.
Senovės Romos istorikas Publijus Kornelijus Tacitas pamini, kad germanų kaimynai aisčiai garbino dievų motiną.
Senąją lietuvių religiją ir mitologiją aprašančių ikikrikščioniškojo laikotarpio šaltinių yra nedaug.
Ankstyvieji Antikos ir vikingų laikotarpio aprašymai paliečia vakarinių baltų genčių teritorijas. Jose labai apibendrintai minimi vietinių gyventojų religiniai tikėjimai ir papročiai.
Senovės Romos istorikas Publijus Kornelijus Tacitas pamini, kad germanų kaimynai aisčiai garbino dievų motiną.
Vulfstano iš Hedebiu tekstas senąja anglų kalba, kuriame paminėti aisčiai (prūsai) ir jų papročiai. Knygos puslapio nuotrauka daryta iš 1859 m. leidimo.
Vulfstano iš Hedebiu tekstas senąja anglų kalba, kuriame paminėti aisčiai (prūsai) ir jų papročiai. Knygos puslapio nuotrauka daryta iš 1859 m. leidimo.
IX a. prūsų žemėse apsilankęs anglosaksų keliautojas Vulfstanas paliko gana išsamų pasakojimą apie vietinių gyventojų laidotuves.
IX a. prūsų žemėse apsilankęs anglosaksų keliautojas Vulfstanas paliko gana išsamų pasakojimą apie vietinių gyventojų laidotuves.
Baltų kraštuose labai gerbiami gamtos objektai – miškai, pavieniai medžiai, upės, ežerai, kalvos, akmenys. N. Vėlius yra paskaičiavęs, kad Lietuvoje yra daugiau kaip pusė tūkstančio vietovardžių, padarytų iš žodžio šventas. Tikėta, kad juose gyveno dievai.
Liškiavos alkakalnis. Aut. V. Balkūnas
XV a. lenkų kronikininkas Janas Dlugošas rašė, kad šventuosiuose miškuose kai kurios žemaičių šeimos turėdavusios savas ugniavietes, kuriose degino visų savo mirusiųjų kūnus kartu su žirgais.
Senosios lietuvių religijos archajiškumą liudija pagarba ugniai, būdinga daugeliui senųjų indoeuropietiškų tradicijų.
Baltų garbinama ugnis vadinama amžina, negęstančia. Ją kurstydavę šventikai – žyniai, vaidilos, atlikdavę ir kitas kulto apeigas, pranašaudavę ateitį, burdavę.
Polinkis burtais nuspėti ateitį lietuvių religiją suartina su kitų indoeuropiečių tautų religinėmis tradicijomis.
Šatrija. Lygiadienis. Baltų vienybės Ugnis, 2020. Aut. V. Mileška
Senieji autoriai retai pamini konkrečius lietuvių dievų vardus.
Tyrėjų rekonstruota lietuvių dievų triada – Nunadievis/Andojas – Perkūnas/Diviriksas – Teliavelis.
Teliavelis. Baltų mitologijos parkas. Aut. G. Čiuladaitė
Perkūno statulėlė. Aut. Vidmantas Balkūnas
LRT laidos „Istorijos detektyvai“ ištraukoje susipažinkite su Perkūnu
Sovijaus mitas. Aut. nežinomas. Šaltinis – ldkistorija.lt
Beveik visi rašytiniai baltų religijos ir mitologijos šaltiniai kalba apie senovės baltų laidojimo apeigas. Ypač dažnai minimas mirusiųjų deginimas. Apie 890 m. deginimą aprašė anglosaksų keliautojas Vulfstanas.
Malalo kronikos slaviškosios redakcijos (1261) nuoraše, užfiksuotas mitas apie Sovijų, kuriame aiškinama, kodėl reikia deginti mirusiuosius ir kaip šis paprotys atsirado.
[...]
Pradedant kalbėti apie senovės lietuvių tikėjimą „kitame pasaulyje“ pratęsiamu žmogaus
gyvenimu, išsyk susiduriama su Sovijaus mito problema.
Ji prasideda nuo to, kad 1261 m. nežinomas vakarų Rusijos metraštininkas, tikriausiai, dvasiškis,
perrašinėdamas bizantišką Jono Malalos kroniką, sudarytą VI-ame amžiuje, nepasitenkino joje
buvosiomis žiniomis ir nuo savęs pridėjo kai kuriuos, daugiausia slavus liečiančius, dalykus. Tačiau
viename intarpe yra labai svarbi žinia apie plačiai baltams žinomo mirusiųjų deginimo papročio
įvedimą. Šis iš esmės vienintelis mūsų dienas pasiekęs baltiškas mitas liečia didžiai svarbią senovės
baltų pasaulėžiūros dalį – mirusiųjų deginimo paprotį bei tikėjimą pomirtiniu gyvenimu.
XIV a. pab. Lietuva tapo krikščioniška valstybe. Senieji tikėjimai buvo uždrausti, šventyklos panaikintos. Tačiau viduramžiais valstybės krikštas reiškė tik tai, kad naują tikėjimą priėmė valdantysis luomas ir jo aplinka. Žemdirbiškoji tautos dauguma dar kelis šimtmečius garbino protėvių dievus ir dvasias.
Krikštai Nidos senosiose kapinėse. Aut. R. Penkauskas
Mitas – tai pasakojimas apie tam tikrus įvykius.
Karpinys. Aut. E. Šeputaitė
Mitinį mąstymą atspindi mitinis pasaulio modelis, nuo ankstyvųjų laikų pagrįstu poreikiu žmogui susikurti jį supančioje aplinkoje tam tikrą tvarką. Tikėta, kad pasaulio tvarką galima atkurti ritualo metu. „Mokėdamas“ mitą, žmogus žinojo, kaip reikia elgtis ir kokie bus tos veiklos rezultatai.
Įsivaizduojama, kad beveik visi mitinio pasaulio objektai yra susiję su kosmosu. Pvz.: statant gyvenvietes, rengiant šventvietes, buvo atsižvelgiama į horizontalios visatos struktūrą – keturias pasaulio šalis.
Mitinį mąstymą atspindi mitinis pasaulio modelis, nuo ankstyvųjų laikų pagrįstu poreikiu žmogui susikurti jį supančioje aplinkoje tam tikrą tvarką. Tikėta, kad pasaulio tvarką galima atkurti ritualo metu. „Mokėdamas“ mitą, žmogus žinojo, kaip reikia elgtis ir kokie bus tos veiklos rezultatai.
Įsivaizduojama, kad beveik visi mitinio pasaulio objektai yra susiję su kosmosu. Pvz.: statant gyvenvietes, rengiant šventvietes, buvo atsižvelgiama į horizontalios visatos struktūrą – keturias pasaulio šalis.
Mitinis pasaulio modelis buvo reiškiamas tam tikru mitologiniu kodu, turinčiu pastovias reikšmes. Tai yra gerai matoma simbolikoje.
Vienas kodų sistemas galima sieti su kitomis kodų sistemomis: gyvūnų, augalų, mėnesių, maisto, kūno dalių, spalvų, pasaulio šalių, gamtos stichijų, geometrinių simbolių ir kt.
Mitinis pasaulio modelis buvo reiškiamas tam tikru mitologiniu kodu, turinčiu pastovias reikšmes. Tai yra gerai matoma simbolikoje.
Vienas kodų sistemas galima sieti su kitomis kodų sistemomis: gyvūnų, augalų, mėnesių, maisto, kūno dalių, spalvų, pasaulio šalių, gamtos stichijų, geometrinių simbolių ir kt.
Simboliai ir jų kodai turėjo svarbią komunikacinę paskirtį. Per simbolius kartos perduodavo daugelio dalykų simbolinės prasmės žinojimą.
Šis simbolinis pasaulis reiškėsi (ir reiškiasi) meno kūriniuose, pasakose, sakmėse, teisinėse ir religinėse normose. Būtent šis simbolinis pasaulis veikė ir tipinius žmogaus veiklos modelius.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma jaunavedžių taurė. Gerdami iš jos jaunavedžiai tikėjosi turėti laimės ir turto.
Simboliai ir jų kodai turėjo svarbią komunikacinę paskirtį. Per simbolius kartos perduodavo daugelio dalykų simbolinės prasmės žinojimą.
Šis simbolinis pasaulis reiškėsi (ir reiškiasi) meno kūriniuose, pasakose, sakmėse, teisinėse ir religinėse normose. Būtent šis simbolinis pasaulis veikė ir tipinius žmogaus veiklos modelius.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma jaunavedžių taurė. Gerdami iš jos jaunavedžiai tikėjosi turėti laimės ir turto.