Pavasario šventėms įrengiamos aukštos sūpuoklės. Aut. N. Laurinkienė
Kaip ir daugelio žaidimais ar pramogomis virtusių senųjų papročių, taip ir supimosi sūpuoklėmis šaknys glūdi senojoje liaudies apeigų sistemoje. Ne tik lietuviams, bet ir daugeliui Europos tautų sūpuoklės ir supimasis kadaise buvo ypatinga kalendorinių švenčių ciklo apeiga. Šios apeigos sudedamoji dalis buvo specialios sūpuoklių dainos. Sūpuokles Lietuvoje buvo įprasta daryti pavasarį, o pats supimasis simbolizuodavo derlingumą.
Mardasavas (Varėnos r.). Filmavo Ž. Svobonaitė, 2004
Merginų supimosi ant lentos daina, padainuota 1960 metais Marijos Seržantaitės:
Supimasis ant lentos. Aut. J. Dovydaitis
Žiemą, svarbu daug dūkti, vartaliotis, kad visus metus sveiki būtumėt.
Štai kokia būdavo ir žiemos karuselė ant užšalusio ežero:
Užgavėnių šventė Plateliuose. Filmavo A. Kirda 2006, iš LMTA Muzikinio folkloro archyvo
Ruotašanos skirtos pabudinti žemei ir gyvasčiai, atėjus pavasarį. Tai susiję su vaisingumu, žemės derlingumu. Taip pat tikėta, kad merginos šaukdavusios ant aukšto kalnelio, kad girdėtų ir kitų kaimų vaikinai. Tai atspindi ir viliojimo simboliką.
O kaimynai latviai pavasarį „šaukdavo“ tradicines pavasarines giesmes, vadinamas ruotašanomis (lv. rotašāna):
Štai dar viena ruotašana atliekama latvių folkloro ansamblio „Saucējas“:
Imtynės – tai ne tik jaunimo stiprybės išbandymo žaidimai, bet ir vyriškos jėgos patikrinimas prieš pavasario ir vasaros lauko darbus.
Pavasarį įvairių Europos tautų papročiuose suaktyvėdavo skirtingos mušimo (mušimosi) apraiškos, imtynės, kautynės. Daug kur būdavo rengiamos jaučių badynės, gaidžių kautynės ir pan., eidavo imtynių piemenys, gretimų kaimų bernai.
Per Sekmines arba pirmąjį sekmadienį po Sekminių kaimo bernai rengdavo jaučių badynes. Kurio jautis esti stipriausias ir visus nugali, tas vadinasi „viršininkas“, antras stiprumu – „antraviršis“, trečias – „trečiaviršis“. Piemenys suleisdavo pasimušti savo avinus ir ožius.
Imtynės. Aut. nežinomas
Tokios imtynės atspindi pavasarinį prabudimą, taip pat gyvulių stiprybės tikrinimą, nes kiekvienam peržiemoti būdavo iššūkis. Tad ši, piemenų ir jaunimo pasilinksminimo forma atlieka ir tam tikrą atrankos funkciją.
Piemuo. Aut. nežinomas
Oliavimas – tai piemenų ganymo dainos, šūksniai.
Atreipkite dėmesį, kad čia džiaugiamasi ankstyvu kėlimusi ir darbingumu, o pajuokiama tinginystė.
Dažnai juose būna ir piktų motyvų, pavyzdžiui: „jūs vagys, smalabambiai, šiaudadūšiai, „piemenėlis surūgėlis, supuvėlis, miego maišas, ilgai miegojo, lova supuvo, varnos akis iškapojo, šunes kaulus išnešiojo“; „einam pasimušti an Dieva padėjima, an krauja praliejima, an dešim svarų akmina bembima, į galvą devima“ ir pan.