Lietuvos etnografiniai regionai. Aut. D. Pivoriūnas , Ž. Šaknys
Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai:
Etnografiniai regionai skiriasi savo:
Lietuvos etnografinių regionų herbai
Baltų gentys V–IX a.
Literatūroje pateikiama, kad etnografinių regionų savitumas ne visur akivaizdus, pavyzdžiui, Aukštaitijos ir Dzūkijos skirtumai nėra tokie žymūs, jie labiau reiškiasi aprangoje, tačiau mažiau – tradicinėje architektūroje ir kituose ūkio paskirties objektuose.
Analizuojant etnografinius regionus, svarbu suprasti, kad regionų ribos negali būti griežtai apibrėžtos, jos kinta, pavyzdžiui, senovėje buvusios didelės Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos teritorijos sumažėjo dėl lietuvių gyvenamojo ploto sumažėjimo, kitų šalių įtakos ir kt.
Etnografinių regionų formavimuisi įtakos turėjo tarpkultūriniai kontaktai, bendro indoeuropietiško paveldo ypatumai, ekonominė situacija ir kt.
Literatūroje pateikiama, kad šiandieniniai regionai vis dar yra išlaikę senųjų baltų genčių (jotvingių, prūsų, skalvių, kuršių, žiemgalių, sėlių ir kt.) palikimą, kuris šiandien jau tapęs paveldu ir yra saugomas Lietuvos muziejuose ir archyvuose.