Subrendęs vaikinas vadintas bernu, mergina – merga, jaunimo amžius apibūdintas bernavimu, mergavimu.
Šiaurės Lietuvoje vaikinus vadino zėnais (matyt, nuo latviško žodžio zėns – berniukas).
Piemenės ir piemenys. Aut. nežinomas
Brandos apeigos
Kad iš vaiko pereitum į mergas ir bernus, vykdavo tam tikros apeigos. Dažnai simboliniu perėjimu į jaunimą būdavo laikomas šokis – kai vaikinas išvesdavo mergaitę šokti, tada ji jau buvo laikoma merga.
Pagal Žilvytį Šaknį (1991)
Vaikinų brandos apeigos – įšventinimas į bernus – vykdavo bendraamžių draugijoje. Vyresnieji mokė jaunuolius, kaip eiti pas mergas, liepdavo jiems naktį belstis į merginų langus.
Kad iš vaiko pereitum į mergas ir bernus, vykdavo tam tikros apeigos. Dažnai simboliniu perėjimu į jaunimą būdavo laikomas šokis – kai vaikinas išvesdavo mergaitę šokti, tada ji jau buvo laikoma merga.
Pagal Žilvytį Šaknį (1991)
Vaikinų brandos apeigos – įšventinimas į bernus – vykdavo bendraamžių draugijoje. Vyresnieji mokė jaunuolius, kaip eiti pas mergas, liepdavo jiems naktį belstis į merginų langus.
Įvairių jaunimo iniciacijos (brandos) apeigų galime pastebėti skirtingose kultūrose. Vienur jos panašios su mūsų, o kitur labai skiriasi.
Tad kam reikalingos tokios apeigos?
Tai būdavo stiprybės įrodymas arba savo įgūdžių patikrinimas bei įsivertinimas, ar tu jau esi jaunuolis, perėjęs iš vaiko statuso, ar jau esi brandus, kad galėtum pradėti vedybinį gyvenimą, ar jau suaugusieji tavimi gali pasikliauti.
Kas yra iniciacija?
Lotyniškai initiatio – įšventinimas. Pirmykščių kultūrų vaikinų ir merginų pripažinimo suaugusiais vyrais ir moterimis apeigos.
Merginų iniciacijos papročiai
Pirmasis duonos kepimas. Aut. V. Trinka
Merginų brandos apeigas pažymėdavo pirmą kartą savarankiškai kepama duona. Duonos kepimas – išimtinai moters darbas. Paragauti pirmosios duonos buvo kviečiama visa šeima. Paragavęs duonos tėvas dukrą pabučiuodavo ir su suoliuku, ant kurio ji sėdėdavo, apsukdavo durų link. Tai reiškė, kad duoną kepti ji moka ir gali tekėti.
Vaikinų iniciacijos papročiai
Jaunas piemenėlis groja lamzdeliu. Aut. B. Buračas
Bernavimo simbolį lėmė pats dalyvavimas jaunimo pasilinksminimuose ir kaimo vaikinų bendruomeninėje „veikloje“ (bernas turėjo „vaikščioti“ su vaikinais, o ne su piemenimis).
Po brandos apeigų jaunuolis būdavo priimamas į to kaimelio ar miestelio jaunimo bendriją. Jis įgydavo teisę lankytis kaimo vakaruškose, turėti merginą ir ginti kaimo ar miestelio garbę, kilus konfliktui. Toks jaunuolio įgytas statusas vadintas įrašymu į bernus, kavalierius ar vyrus.
Jų apeigos priminė pasilinksminimus, kuriuose vaikinai turėdavo atlikti vyresniųjų sugalvotas užduotis. Pavyzdžiui, jėgos išbandymui reikėdavo kilnoti dubenį su akmenimis. Į sambūrį jaunuolis turėjo atsinešti tiek vaišių, kad visiems jų užtektų.
Lietuvių dainose minimi vaikino simboliai: žirgas, pentinai, kartais kardas, tymo balnelis, kiaunių kepurėlė. Bet pagrindinis požymis, kuris skyrė vaikiną nuo piemens, buvo kelnės. Piemenys vilkėdavo ilgus marškinius.
„Rąstplėšis“
Lietuvių tradicijoje galima rasti daug sportinių žaidimų pavyzdžių. Tokie žaidimai dabar įvardijami kaip etnosportas. Jie skirti išbandyti savo jėgas. Pavyzdžiui, „Rąstplėšis“, kurio metu dvi komandos bando nutempti rąstą į savo pusę, buvo tikras vyrų jėgos išbandymo žaidimas.
Lietuvių tradicijoje galima rasti daug sportinių žaidimų pavyzdžių. Tokie žaidimai dabar įvardijami kaip etnosportas. Jie skirti išbandyti savo jėgas. Pavyzdžiui, „Rąstplėšis“, kurio metu dvi komandos bando nutempti rąstą į savo pusę, buvo tikras vyrų jėgos išbandymo žaidimas.
„Ristynės“
Kitas lietuviškas sportinis žaidimas – „Ristynės“. Šienu išklotoje aikštelėje grumiasi ir savo stiprumą išbando vyrai. Pasižiūrėkite trumpą ištrauką, kaip tai atrodo:
Kitas lietuviškas sportinis žaidimas – „Ristynės“. Šienu išklotoje aikštelėje grumiasi ir savo stiprumą išbando vyrai. Pasižiūrėkite trumpą ištrauką, kaip tai atrodo:
„Gaidys“
Stilizuotas vaikinų liaudies šokis „Gaidys“ – žaismingas jėgos demonstravimo sceninis vaizdavimas. Šokyje reikia kuo aukščiau pašokti ir taip pasirodyti prieš kitus.
Stilizuotas vaikinų liaudies šokis „Gaidys“ – žaismingas jėgos demonstravimo sceninis vaizdavimas. Šokyje reikia kuo aukščiau pašokti ir taip pasirodyti prieš kitus.
Išmėginkite jėgos išbandymo tradicinį žaidimą
Du žaidėjai atsisėda ant žemės, suremia nugaras ir susikabina alkūnėmis. Paskui taip susikabinę turi atsistoti.
Pagal J. Kudirką (1993)
Jaunimo vakarėlis
Jaunimo šokiai
Jaunimo šokiai
Šokis kaip paauglių išbandymo priemonė
Pasiklausykite apie vaikinų įrašymo į bernus šokius ir pasižiūrėkite, kaip jie būdavo šokami. Ar teko išbandyti tokius šokius su pagaliais patiems?
Pasižiūrėkite vaizdo įrašo ištrauką, kaip šokamas ratelis Gegutyte pilka:
Visgi tradiciniai šokiai tarp jaunimo šokami ir dabar. Štai, pavyzdžiui, Šakių Žiburio gimnazijos mokiniai šoka Transkverą pertraukos metu.
Jaunimo organizacija Nešpėtnas Sūduvos jaunimas rengia šokių vakarones tiek moksleiviams, tiek visiems kitiems, norintiems šokti tradicinius lietuvių liaudies šokius.
Pasižiūrėkite, kaip smagu būna šokių aikštelėje:
Šokių etiketas
Tradiciniai šokiai turi savo etiketo taisykles. Dažniausiai šokti kviesdavo vaikinai. Jeigu kelios seserys ateidavo drauge, tai jauniausioji galėdavo eiti šokti tik tada, kai iškviečiamos vyriausios seserys.
Pasibaigus šokiui, šokėjai vienas kitam linkteldavo. Linkteldavo, jeigu dvi poros susieidavo – tai buvo pasisveikinimo motyvai. Pasibaigus šokiui, būdavo mandagu palydėti partnerę atgal pas jos drauges.
Vaizdo siužete galite pažiūrėti ištrauką iš šokių vakaronės.
Vaikų tapimas jaunuoliais kiekvienoje šalyje būdavo paminimas savaip. Dažniausiai, būdavo atliekami tam tikri veiksmai, kaip išbandymai, arba fiziniai veiksmai, kurie kūne palikdavo žymę, kuri simbolizavo, kad jau esi suaugęs. Vienų tautų tradicijos ženkliai skiriasi nuo mūsų tradicijų, tačiau kitų tautų tradicijos turi ir panašumų.
Pasidomėkime, kaip vaikai tampa jaunuoliais kitose kultūrose.
Samiai
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas tie samiai?
Samiai – tai Europos tauta, gyvenanti Šiaurės Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Jie turi savo atskiras tradicijas, aprangą ir gyvenimo būdą.
Samių teritorijos žemėlapis
Tai atšiaurūs kraštai, kuriuose verčiamasi elnininkyste, medžiokle ir žvejyba. Tėvai moko savo vaikus visko, ko jiems prireiks užaugus ir jų tėvystės laikotarpiu. Vaikai mokydavosi dalyvaudami suaugusiųjų darbuose, stebėdami jų veiklas ir klausinėdami. Dalis išminties būdavo perduodama per istorijų pasakojimus.
Samių vaikai ir jų mokytoja, Laplandija.
Aut. T. Dahilof
Įvedus krikščionybę į samių kultūrą, ten atsirado krikščioniškos apeigos, kurios užėmė ankstesnių papročių dalį arba susijungė su senaisiais papročiais. Visgi didžioji dalis senųjų tradicijų nunyko.
Krikščionybės laikotarpiu jaunimo iniciacijos apeiga – tai sutvirtinimo sakramentas. Sutvirtinimo sakramentas – tai bendras krikščioniškose kultūrose būdingas jaunimo inicijavimo elementas.
Samė mergaitė, vilkinti tradiciniu kostiumu, priima sutvirtinimo sakramentą.
Samių mergaitės sutvirtinimo sakramento ceremonija. Aut. Nilla-Máhtte Magga
Latviai
O kaimynų latvių tradicijose daug ritualų vyksta pirtyje.
Vienas iš tokių pirties jaunimo papročių buvo jaunųjų poros paruošimas vestuvėms. Jo tikslas sumažinti įtampą tarp jaunųjų ir juos atpalaiduoti gerai išvanojant vantomis karštoje pirtyje.
Latvių pirtis ir beržinė vanta. Aut. nežinomas
Afrikos papročiai
Mursi gentis Etiopijoje
Artėjant pilnametystei, mursi moterims įpjaunama apatinė lūpa, kuri laikui bėgant ištempiama. Kai susidaro pakankamai didelė kilpa tarp lūpos ir burnos, tada yra įkišama nedidelė molinė plokštelė. Kuo didesnė lūpų plokštelė, tuo bus didesnė moters vertė, kai ji ištekės.
Mursi genties moterų auskarai. Aut. nežinomas
Karo gentis Etiopijoje
Jeigu jaunas vaikinas norėjo įrodyti, kad yra pasirengęs tapti vyru, jis nenukrisdamas, turi peršokti per šešias galvijų eiles. Jeigu pasiseka, berniukas yra tinkamas vedyboms ir jam bus leista drauge su vyresniaisiais viešai pasirodyti šventose vietose.
Karo gentis Etiopijoje. Aut. Algirdas Morkūnas