Jono Šulco į lietuvių kalbą išverstų Ezopo pasakėčių Die Fabuln Aesopi titulinis puslapis (1706 m.)
Dievas ir Velnias. Aut. D. Greičiūnas
Lietuvių liaudies sakmė „Prišaukti velniai“
Kai gyvenau prie švogerio toj pačioj Vaiguvoj, tik kitam kaime, tai vieną rudenį taip atsitiko. Ten nuo senovės – ir visur taip buvo – kaime visi būdavo kaip vienas: ar vienas už kitą užsistoti, ar padėti darbus nudirbti, tai vis sykiu. Tai ir ten, kai ateidavo ar kūlimai, ar linaminiai, mėšlavežiai, pjūtės – vis būdavo talkos. Susieis visas kaimas pas vieną gaspadorių, padarys darbą, tada – pas kitą. Ir taip, kol visas kaimas apsidirbdavo.
Tai dabar ten, kai mynė linus pirmam gyvenime, – per pypkiarūkius vyrai visko išsigalvodavo, – pasiėmė brikos stebulę, užkėlė ant tvoros ir pučia į ją. O balsas – kaip iš didžiausios triūbos. Dabar anie pūtė pūtė ir girdi, kad jau kažin kur atsiliepia – taip pat į stebulę pučia. Bet anie mano, kad tai kito kaimo bernai atsiliepia.
Kitą vakarą mynė jau kitam gyvenime. Ir vėl pūtė į tą stebulę. Bet atsisakė jau arčiau.
Taip kiekvieną vakarą per tą linamynį – kai vyrai pūtė, tai vis kiekvieną sykį arčiau atsisakė.
Vienoj jaujoj minant, jau visai čia pat už jaujos pradėjo pūsti. O kai mindami parėjo į paskutinį gyvenimą, tai vyrai vėl pučia. Jau kiti nenorėjo leisti pūsti tos stebulės, bijo, bet kur tau tie bandšuniai klausys, – kad pradėjo pūsti dar su didesniu pastipimu. Tai tik girdi, kad jau kurtiny pradėjo pūsti, ir tuojau kažin kas užpūtė lempą. Ir kad pradėjo daužytis po pakurą, po jaują, kad visi persigandę išlakstė. Bet kai susiėjo atgal, uždegė lempą, tai to gyvenimo gaspadorius pradėjo murmėti, ko tas velnias čia pradėjo siusti. Tai iš kurtinio ir atsiliepė:
– O ko priprašėt mane? Prašėt per visą linamynį, tai dabar aš neisiu iš čia!
Ir nieko nepadarė po tam, turėjo tą jaują nugriauti.
Vytauto Didžiojo universiteto studentai šoka Blezdingėlę (1935)
Lietuvių liaudies sakmė „Užšokdintos mergos“
Kūčių vakarą keturios mergos nuėjo į pirtį. Besimaudydamos sulaukė vidurnakčio. Mergos buvo girdėjusios senas bobas pasakojant, kad jei Kūčių naktį išimsi pirties langelio stiklą ir iškiši laukan dešinę ranką, tai delnam įdės vyro arba moters paveikslą. Jei vyro – ištekėsi, jei moters – ne.
Mergos taip ir padarė. Bet vos tik išėmė stiklą, tuoj sušoko pro langą keturi velniukai ir griebė mergas šokdinti. Viena merga pabėgo ir nulėkė namo. Kitas žmonės rado jau nebegyvas – užšokdintas.
Pasakose aktualizuojama ne tik namų svarba žmonėms, tačiau ir personifikuotų gyvūnų pastangos pasistatyti namus. Pasiklausykite lietuvių liaudies pasakos „Jaučio trobelė“ ir įsitikinkite.
Jaučio trobelė