Atminimo lenta žemaitiškai Mosėdyje (Skuodo raj.). Aut. nežinomas

Šia tarme kalbama Lietuvos vakarinėje dalyje.

Pagal ie, uo atliepimą skiriamos 3 žemaičių tarmės patarmės.

Pietų žemaičių patarmė

Šiaurės žemaičių patarmė

Vakarų žemaičių patarmė

Pietų žemaičių patarmės pasiskirstymas

Pietų žemaičių patarmė

  • Dvigarsius ie, uo verčia į y, ū.
  • Pietų žemaičių patarme šnekama Kelmės, Kuršėnų, Raseinių, Šilalės, Tauragės, Varnių apylinkėse.
  • Pietryčiuose kalbantieji pietų žemaičių patarme vadinami raseiniškiais (raseiniškių patarmė), šiaurės vakaruose – varniškiais (varniškių patarmė). 
  • Pavadinimai vartojami nuo 1965 m. priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje; K. Jauniaus ir A. Salio klasifikacijoje pietų žemaičių patarme šnekantieji vadinami dūnininkais.

Kas būdinga pietų žemaičiams raseiniškiams?

Šiaurės žiemaičių patarmės pasiskirstymas

Šiaurės žemaičių patarmė

  • Dvibalsius ie, uo verčia į ẹi, ọu arba ėi, ou (pvz., dinà ‘diena’, dộuna ‘duona’).
  • Šiaurės žemaičių patarmės pavadinimą imta vartoti 1965 m. priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje (K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje vadinami dounininkais).
  • Skiriami kretingiškiai ir telšiškiai.

Susipažinkite su kretingiškiams būdingomis kalbos ypatybėmis.

Vakarų žemaičių tarmės pasiskirstymas

  • Paplitusi Klaipėdos, Priekulės, Šilutės apylinkėse. 
  • Vietoj bendrinės lietuvių kalbos dvibalsių ie, uo tariami siauri balsiai ė, o (pvz.: p·ns – pienas, jõ·ks – juokas).
  • Paplitusi Klaipėdos, Priekulės, Šilutės apylinkėse. Vietoj bendrinės lietuvių kalbos dvibalsių ie, uo tariami siauri balsiai ė, o (pvz.: p·ns – pienas, jõ·ks – juokas).

Apie vakarų žemaičiams būdingas ypatybes daugiau sužinoti galima peržiūrėjus video medžiagą.

Pakeliaukite po Lietuvą ir pasiklausykite, kaip skirtingose vietovėse kalba žemaitiškai.