Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis

Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis

  • Tarmė – teritorinė kalbos atšaka, galima ją vadinti ir dialektu. Pirmasis šį  terminą ėmė vartoti Antanas Baranauskas. 
  • Tarmės skirstomos į mažesnius vienetus – patarmes. Terminą pasiūlė žymusis lietuvių kalbininkas Kazimieras Jaunius.
  • Patarmės taip pat skirstomos smulkiau į šnektas (savitų fonetinių ar morfologinių požymių turinčias patarmės atmainas) ir pašnektes – smulkesnes šnektos atmainas.
  • Dabartinę tarmių klasifikaciją pasiūlė Antanas Baranauskas, dar žinomas kaip poemos „Anykščių šilelis“ autorius. 
  • Lietuvių kalboje skiriamos 2 tarmės – aukštaičių ir žemaičių.

NESUPAINIOKITE: Lietuvoje yra 5 etnografiniai regionai, bet tik 2 tarmės. Pasižiūrėkite vaizdo įrašą ir sužinokite daugiau apie tarmes ir patarmes.

Aukštaičių ir žemaičių tarmės skiriamos pagal dvibalsių ie ir uo išlaikymą.

Aukštaitija

Aukštaičių tarmė

Dvibalsius ie, uo atliepia (taria, vartoja) taip pat kaip ir bendrinėje kalboje.

Dvibalsius ie, uo atliepia (taria, vartoja) taip pat kaip ir bendrinėje kalboje.

Žemaitija

Žemaičių tarmė

  • ėi, ou: Pėins, douna;
  • y, ū: Pyns, dūna;
  • ė, o: Pėns, dona.
  • ėi, ou: Pėins, douna;
  • y, ū: Pyns, dūna;
  • ė, o: Pėns, dona.