Aukštaičių žemės pasižymi vaizdingais ežerais, įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Čia randama dolomito klodų, karstinių įgriuvų, kraštovaizdį paįvairina girios, kiti miškai ir giraitės. Apie piliakalnius, girias, pelkes ir kitus kraštovaizdžio objektus sukurta nemažai tautosakos žanrų: sakmių, padavimų, pasakų. Literatūroje atskleidžiama, kad aukštaičių pasakojimuose gausu subtilaus humoro, poetiškų aprašymų, įdomių personažų, fantazijos ir mistikos elementų, praturtinančių istorijas, sukuriančių ypatingą atmosferą. Legendose, mituose, padavimuose, sakmėse ir kituose pasakojamosios tautosakos žanruose, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su nepaprastomis būtybėmis.
Daugiau apie Aukštaitijos kraštovaizdį ir jo formavimosi aplinkybes žiūrėkite dokumentinio filmo „Aukštaitija“ ištraukoje.
Apie aukštaičių pasaulėjautą ir kaip ji atsiskleidžia tautosakoje, žiūrėkite dokumentinio filmo „Aukštaitija“ ištraukoje.
Pasiklausykite padavimų apie Mažulonių, Ginučių, Kupiškio piliakalnius, Juodžio ežero, Šepetos pelkės atsiradimą.
Aukštaičiams būdingos pasakos, sutartinės, raudos, užkalbėjimai ir kt. Apie aukštaičių sutartines žiūrėkite dokumentinio filmo „Aukštaitija“ ištraukoje.