Lietuvos tautinės bendrijos – SMP

Tautinės bendrijos „Dainų šventės“ eisenoje. Aut. nežinomas

Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Kitos tautos Lietuvoje gyvena jau nuo XIII–XIV a., kai kurioms tautoms Lietuva jau tapo Tėvyne, bet jos išsaugojo tikėjimą, savitą kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.
Lietuvoje gyvena apie 150 tautybių žmonių, tačiau tik apie 40 tautinių mažumų grupių yra gausesnės, 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, apie 15 procentų gyventojų sudarė tautinių mažumų atstovai.
Mažėjant gyventojų kiekvienai tautinei mažumai gresia asimiliacija ir nutautėjimas, todėl Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, yra įsipareigojusi saugoti tautinių mažumų kultūrinį savitumą, sudaryti galimybes vartoti gimtąją kalbą, puoselėti kultūrą bei išpažinti savo tikėjimą. Lietuvoje išskiriama ne viena tautinė mažuma.

Lietuvoje gyvena daugybė tautinių mažumų: lenkai, ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, vokiečiai, latviai, estai, totoriai, žydai, karaimai, armėnai, azerbaidžaniečiai, sakartvelai ir kiti. Tačiau žemiau aprašytos tautinės mažumos išsiskiria kaip gausiausios, seniausiai įsikūrusios ar istoriškai ir kultūriškai unikalios bendruomenės, reikšmingai prisidėjusios prie Lietuvos daugiakultūrio paveldo.

Lietuvos žydai

Lietuvoje pirmieji žydai, manoma, apsigyveno XXII a., ieškodami prieglobsčio per kryžiaus karus. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais (1316–1341) jų atvyko kartu su kitais amatininkais ir pirkliais. Pirmas žydus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje minintis istorinis šaltinis – Vytauto Didžiojo 1388-06-24 privilegija Trakų žydams; vėliau privilegijos suteiktos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kitų miestų žydams.

Lietuvos totoriai

Gausiausios totorių bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonų savivaldybėse.
Pirmieji totoriai Lietuvoje apsigyveno dar XIV a.
Kunigaikštis Vytautas laikomas totorių globėju ir jų gyvenviečių steigėju.

Gausiausios totorių bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonų savivaldybėse.
Pirmieji totoriai Lietuvoje apsigyveno dar XIV a.
Kunigaikštis Vytautas laikomas totorių globėju ir jų gyvenviečių steigėju.

Lietuvos lenkai

Lietuvos lenkai – viena gausiausių kitataučių grupių Lietuvoje.
Daugiausia lenkų tautybės žmonių gyvena Vilniuje, taip pat Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Visagino ir kt. rajonuose.
Pagal kilmę skiriami iš Lenkijos kilę lenkai ir sulenkėję lietuviai, tokių Lietuvoje daugiausia.
Lietuvoje veikia virš 50 įvairių visuomeninių lenkų kultūrinės, švietimo, profesinės, religinės tematikos organizacijų.

Lietuvos lenkai – viena gausiausių kitataučių grupių Lietuvoje.
Daugiausia lenkų tautybės žmonių gyvena Vilniuje, taip pat Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Visagino ir kt. rajonuose.
Pagal kilmę skiriami iš Lenkijos kilę lenkai ir sulenkėję lietuviai, tokių Lietuvoje daugiausia.
Lietuvoje veikia virš 50 įvairių visuomeninių lenkų kultūrinės, švietimo, profesinės, religinės tematikos organizacijų.

Lietuvos karaimai

Lietuvoje karaimai gyvena nuo XVI a. pabaigos – tai siejama su Vytauto Didžiojo žygiais į Aukso ordos žemes.
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 192 karaimai.
Gausiausios karaimų bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje. Lietuvos karaimai kalba karaimų kalba (Trakų tarme), dar rusų, lenkų, lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Karaimų kalba vartojama tik Lietuvoje.

Lietuvoje karaimai gyvena nuo XVI a. pabaigos – tai siejama su Vytauto Didžiojo žygiais į Aukso ordos žemes.
2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 192 karaimai.
Gausiausios karaimų bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje. Lietuvos karaimai kalba karaimų kalba (Trakų tarme), dar rusų, lenkų, lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Karaimų kalba vartojama tik Lietuvoje.

Lietuvos romai

Lietuvą romai, manoma, pasiekė XV a. viduryje per Lenkiją. 1501 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Aleksandras Vilniuje jiems suteikė privilegiją (manoma, klastotė).

Lietuvos vokiečiai

Lietuvos dabartinėje teritorijoje pirmieji vokiečiai (iš pradžių Klaipėdoje ir apylinkėse) atsirado per XIII a. Livonijos, vėliau Vokiečių ordino užkariavimus. Iki XVIII a. pirmos pusės Mažosios Lietuvos didžiosios kolonizacijos Klaipėdos krašte vokiečių gyveno miestuose, kaimuose jie buvo dvarininkai; taip pat buvo smuklininkų, prekybininkų, valdininkų, dvasininkų, mokytojų. Vėliau vokiečių apsigyveno Klaipėdos krašto pietinėje dalyje (arčiau Nemuno), XIX a. pradžioje Užnemunėje (Paprūsėje).

Įdomu, jog veikia tautinių mažumų visuomeninės veiklos centrai.

Tautinių bendrijų namai

Tautinių bendrijų namai Vilniuje įsteigti 1991 m. Čia pateikiama tautinių bendrijų veikla, galima rasti leidinio „Tautinių bendrijų naujienos“ archyvą.

Kauno įvairių tautų kultūrų centro logotipas

Kauno įvairių tautų kultūrų centras

Kauno įvairių tautų kultūrų centras įsteigtas 2004 m. Įstaiga stengiasi sudaryti sąlygas tautinių kultūrų pažinimui, tautinių mažumų savitumo išsaugojimui, jų kultūrinei veiklai, meninei saviraiškai.

Romų visuomenės centras

Romų visuomenės centras įsteigtas 2001 m. Įstaigos tikslas – įgyvendinti priemones, skirtas romų tautinės mažumos integracijai į Lietuvos visuomenės gyvenimą; skatinti romų tautinės tapatybės išsaugojimą, kultūros puoselėjimą ir tarpkultūrinį dialogą; kaupti, sisteminti statistinę, istorinę, demografinę medžiagą apie Lietuvos romus.

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro logotipas

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras

Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras (įsteigtas 2007 m.). Įstaigos tikslas – dalyvauti formuojant Lietuvos Respublikos, kaip daugiakultūrinės ir tolerantiškos šalies, įvaizdį, įgyvendinti tautinių mažumų politiką, siekiančią Lietuvos Respublikos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms, pilietiškumo ir tolerancijos ugdymo, tautinio tapatumo saugojimo, visapusiško jų dalyvavimo šalies kultūriniame gyvenime.

Šeštadieninės arba sekmadieninės mokyklos

Lietuvoje gyvenantys armėnai, baltarusiai, graikai, karaimai, latviai, lenkai, rusai, totoriai, ukrainiečiai, vokiečiai, žydai yra įsteigę šeštadienines arba sekmadienines mokyklas (jų yra apie 40), jose mokoma gimtosios kalbos, supažindinama su tautine kultūra ir tradicijomis, istorija bei kultūros paveldu.

„Kultūrų sodas“

Ar žinote, kad Kaune kasmet organizuojamas tautinių mažumų festivalis „Kultūrų sodas“, kurio metu miesto gyventojai ir svečiai kviečiami susipažinti su skirtingomis tautomis, jų tradicijomis, paskanauti kiekvienai kultūrai būdingų patiekalų? Pasižiūrėkite ir susipažinkite su šiuo renginiu iš arčiau.

Bažnyčia

Bažnyčia – krikščionių, dažniausiai katalikų arba protestantų, maldos namai. Juose, kaip ir lietuviai, meldžiasi Lietuvos lenkai.
Lietuvos vokiečiai, latviai ir estai tradiciškai yra evangelikai liuteronai, jie meldžiasi liuteronų bažnyčiose.

Bažnyčia – krikščionių, dažniausiai katalikų arba protestantų, maldos namai. Juose, kaip ir lietuviai, meldžiasi Lietuvos lenkai.
Lietuvos vokiečiai, latviai ir estai tradiciškai yra evangelikai liuteronai, jie meldžiasi liuteronų bažnyčiose.

Kenesa

Kenesa – karaimų maldos namai. Lietuvoje yra dvi karaimų kenesos – Trakų kenesa (seniausia) ir Vilniaus kenesa.
Religija – karaizmas.

Kenesa – karaimų maldos namai. Lietuvoje yra dvi karaimų kenesos – Trakų kenesa (seniausia) ir Vilniaus kenesa.
Religija – karaizmas.

Cerkvė

Lietuvos ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, sakartvelai – šių tautinių mažumų atstovai dauguma yra stačiatikiai (meldžiasi stačiatikių cerkvėse).

Mečetė

Lietuvos totoriai, azerbaidžaniečiai dauguma yra musulmonai, meldžiasi mečetėse.

Sinagoga

Lietuvos žydai – šie žmonės praktikuoja judaizmą, meldžiasi sinagogose.

Žydų tradicinė apranga

Vyriškas žydo kostiumas susideda iš vilnonių juodai baltų arba baltų ir mėlynų maldos skarų su kutais, ilgų chalatų – kaftanų, kurie buvo su ilgomis rankovėmis, dažniausiai sujuosiami per liemenį. Galva uždengta specialia kepurėle – jurmalka. Vyriškame aškenazių kostiume privalomi atributai – tuniką primenantys balti medvilniniai marškiniai. Kelnės – būtinai juodos spalvos, prie jų – aulinukai.

Moterų tautinio drabužio sudedamąsias dalis sudarė juodas pusvilnis sijonas, kuris privalėjo būti platus, ilgas, ties juosmeniu klostuotas. Palaidinė balta, medžiaga – standesnio audinio, ties pečiais – specialūs paraukimai. Prijuostės buvo dėvimos iš balto lino, su nėriniais. Moterų galvos apdangalai visada išsiskirdo iš kitų, jie būdavo drobiniai, su nuometėliu ir puošti įvairiais karoliukais, nėriniais. Bateliai – juodos spalvos.

Totorių tradicinė apranga

Moterys vilkėjo margaspalvius drabužius, nešiojo puošnias kepuraites.

Jaunoji totorė per UNESCO komisijos surengtos parodos Krymo totoriai fotografijose atidarymą

Vyrų aprangai būdingi siuvinėti marškiniai, berankovės liemenės, kazakinai ir plačkelnės, per petį dėvimas daigstytas bešmetas arba kailiniai, ant galvos tiubeteika.

Karimų tradicinė apranga

Moterų – ilgas arba poilgis sijonas (kartais suknelė), balta palaidinė, aukso siūlais siuvinėtas aksominis nesagstomas švarkelis (kyrcha) plačiomis rankovėmis iki alkūnių, plokščios, apskritos, monetomis arba karoliukais siuvinėtos kepuraitės.

Vyrų – poilgis dryžuotas chalatas, juosiamas dirželiu ar skarele, aukštoka nukirsto kūgio formos tamsiai raudona kepurė (fes).

Lietuvos karaimų vaikų šokių ansamblio Birlik šokėjai

Lenkų tradicinė apranga ir šokiai

Moterų tautiniai drabužiai: palaidinė, sijonas (kai kur klostytas), prijuostė. Vyrų drabužiams būdingi ilgi sujuosiami arba trumpi marškiniai, laisvos drobinės kelnės, liemenė arba striukė.

Populiarus lenkų liaudies šokis, šokamas ir Lietuvoje – krakoviakas. Pasižiūrėkite.

Žydų namai: kloizas, midrašas

Žydai pastatus statydavo kompleksiškai. Pavyzdžiui, Merkinėje buvo trijų sinagogų kompleksas, kurį sudarė sinagoga, kloizas ir beit midrašas. Iki šių dienų dalinai išlikęs kloizo pastatas, kuris buvo pastatytas XIX a.- XX a. sandūroje.

Karaimų namai

Karaimai namus statė galu į gatvę, dažniausiai su trimis langais, kurių vietą skyrė Dievui, kitą – kunigaikščiui Vytautui, trečią – sau.

Vokiečių pastatai

Tradicinėje architektūroje vyrauja fachverkinai 1–2 aukštų gyvenamieji namai aukštais dvišlaičiais malksnomis, šiaudais dengtais stogais. Bavarijai būdingi 1 aukšto akmenų mūro, šalies šiaurinei daliai – haliniai su valminiais stogais (vadinamieji Hallenhaus) gyvenamieji namai.

Romai

Nuo senų laikų romai yra klajoklių tauta, gyvenanti taboruose. 2011 Lietuvoje gyveno 2115 romų (apie trečdalis Vilniuje, iš jų dauguma – Vilniaus Kirtimų mikrorajone, tai buvo didžiausia koncentruotai romų gyvenama vieta Baltijos šalyse, taboras panaikintas 2020). 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2251 romas.

Žydų virtuvė

Žydai maisto produktus skirsto į košerinius (leistinus, pvz.: visos daržovės ir vaisiai, aviena, ožkiena, jautiena, elniena, naminių paukščių mėsa, kai kurios žuvys) ir trefinius (draudžiamus, pvz.: žvėrių ir laukinių paukščių mėsa, kiauliena).

Karaimų virtuvė

Apie tradicinę karaimų virtuvę:

Totorių virtuvė

Populiariausi ir labiausiai žinomi totorių patiekalai:

pyragai – tai kepiniai „arbūznikas“ ir „šimtalapis“, kurie yra gaminami iš mielinės tešlos, įdarytos moliūgu ir mėsa, razinomis ir aguonomis. Įdarai gali būti: slyvos, džiovintos kriaušės, varškė.
Čeburekai – riebaluose keptas miltinis patiekalas su mėsos ir svogūnų įdaru.
Dolma (balandėliai) – vynuogių lapuose avienos mėsa su sorų kruopomis.
Virtiniai „koldūnai“ (kundumai) – miltinė tešla įdaryta kapota aviena, jautiena su svogūnais ir kitais.

Populiariausi ir labiausiai žinomi totorių patiekalai:

pyragai – tai kepiniai „arbūznikas“ ir „šimtalapis“, kurie yra gaminami iš mielinės tešlos, įdarytos moliūgu ir mėsa, razinomis ir aguonomis. Įdarai gali būti: slyvos, džiovintos kriaušės, varškė.
Čeburekai – riebaluose keptas miltinis patiekalas su mėsos ir svogūnų įdaru.
Dolma (balandėliai) – vynuogių lapuose avienos mėsa su sorų kruopomis.
Virtiniai „koldūnai“ (kundumai) – miltinė tešla įdaryta kapota aviena, jautiena su svogūnais ir kitais.

Tradicinis lenkiškas patiekalas - koldūnai

Lenkų virtuvė

Lenkai išlaikė daug tradicinių maisto ruošimo būdų. Paplitusios rūgščios sriubos – žuras (iš vandenyje užraugtų miltų), kvasnica (iš raugintų kopūstų), barščiai (iš raugintų burokėlių). Populiarus valgis – bigosas – šviežių ir raugintų kopūstų troškinys su mėsa ar dešra, svogūnais, grybais, obuoliais, lauro lapais.