G. Adiktienės švilpynės. Lipdomoji keramika

Tautodailė – tai senasis tradicinis liaudies menas, kurį puikiai apibūdina tautodailės pavadinimą sudarantys žodžiai tauta ir dailė. Tautodailė kaip meno šaka ypač pradėta vertinti apie XIX amžiaus vidurį. Iš tiesų tautodailė yra tarsi medžio kamienas, iš kurio išaugo įvairūs meno reiškiniai – šakos ir šakelės.

Tautodailės kūriniams būdinga formos ir kompozicijos išraiškingumas, dekoratyvumas, kolektyvinės kūrybos pobūdis.

Tautodailė glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, buitimi, papročiais, apeigomis.

R. Zinkevičiaus skulptūra „Eglė žalčių karalienė“

A. Adiklienės megztos riešinės

Kolektyvine kūryba tautodailė vadinama ne todėl, kad vieną daiktą kūrė grupė žmonių, bet todėl, kad darbo įgūdžiai buvo perduodami iš kartos į kartą, kūrinių stilistika formavosi šimtmečiais.

Žvilgtelkite, ką apie tautodailę pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro vaizdo įraše „Dainų šventės žanrai. Tautodailė“. Kuris dirbinys labiausiai patiko?