Vaišių dainos – vienas iš dainuojamosios tautosakos žanrų, pradėtos užrašinėti XIX a. pirmoje pusėje. Vaišių dainoms suskambėti progų būta išties daug. Pirmiausia – visos didelės ir mažesnės šeimos ir bendruomenės šventės: vestuvės, krikštynos, taip pat sambariai, didžiųjų darbų pabaigtuvės, vardinės, bičiulių (bitininkystės vienijamų žmonių) susibūrimai, atlaidai ir t. t. Lietuvių vaišių dainas galima skirstyti pagal tai, kada jos atliekamos: pagal šventės pobūdį ir atlikimo vietą šventėje.

Sekminių vaišės Kleboniškių kaime. Aut. L. Prascevičiūtė

Vaišių dainos dainuojamos:

  • per darbų pabaigtuves;
  • per kalendorines šventes;
  • per šeimos šventes;
  • per kaimynų, bendruomenės suėjimus.

Pabaigtuvės, baigtuvės, nuobaigos – lietuvių paprotys užbaigus svarbų, dažniausiai talkomis atliekamą darbą, rengti apeigas ir vaišes. Tiek apeigos, tiek vaišės nebuvo įmanomos be jas lydinčių dainų. Apeigų dainos paprastai būdingos būtent konkrečioms apeigoms, o vaišių – bendro pobūdžio.

Rugiapjūtės pabaigtuvės Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Kunigėlių vienkiemyje. Šaltinis – Ukmergės kraštotyros muziejus

Lietuvoje nuo seno buvo ypač paplitusios javų dorojimo, statybos darbų, mažiau mėšlavežio, bulviakasio pabaigtuvės. Su javų dorojimu susijusios rugiapjūtės, kūlimo pabaigtuvės, derliaus šventės, linų – linamynio pabaigtuvės.

Kalendorines šventes paprastai lydi kalendorinės dainos dainuojamosios tautosakos žanras, apeiginės tautosakos dalis. Jos būdavo atliekamos per kalendorines šventes ir tarpušvenčiais. Kalendorinių švenčių dainose atskleidžiama švenčių ir apeigų eiga, atsispindi siekis daryti įtaką derliui, vaisingumui, užtikrinti asmeninio gyvenimo sėkmę.

Kalendorinių švenčių dainos

Kalendorinių švenčių vaišių metu paprastai buvo atliekamos kalendorinės dainos, iš kitų dainų žanrų išsiskiriančios tam tikrais, tik tai šventei būdingais bruožais. Pavyzdžiui, Kalėdų dainos išsiskiria priedainiais „kalėda“, „lėliu, kalėda“, Joninių – „oi tata“, „kupolia“ ir pan.

Kalendorinių švenčių vaišių metu paprastai buvo atliekamos kalendorinės dainos, iš kitų dainų žanrų išsiskiriančios tam tikrais, tik tai šventei būdingais bruožais. Pavyzdžiui, Kalėdų dainos išsiskiria priedainiais „kalėda“, „lėliu, kalėda“, Joninių – „oi tata“, „kupolia“ ir pan.

Bendro pobūdžio vaišių dainos

Tarpušvenčių šeimos ir bendruomeniniuose susitikimuose, kai kurių kalendorinių švenčių metu (išskyrus adventą, gavėnią, Kalėdas, Velykas), prie vaišių stalo buvo dainuojamos bendro pobūdžio vaišių dainos.

Tarpušvenčių šeimos ir bendruomeniniuose susitikimuose, kai kurių kalendorinių švenčių metu (išskyrus adventą, gavėnią, Kalėdas, Velykas), prie vaišių stalo buvo dainuojamos bendro pobūdžio vaišių dainos.

Kviečiame pažiūrėti VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ rengto TV laidų ciklo „Baltų šventadieniai“ laidos „Sekminės“ fragmentą, kurioje susipažinsite su šios šventės tradicijomis.

 

TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ | „Sekminės“ (15 laidos fragmentas). Projekto autorė ir vadovė Nijolė Jačėnienė. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ (2019)