Darniai gyventi, sutarti su aplinkiniais, gamta, dievybėmis, neabejotinai, buvo viena svarbiausių senovės lietuvių vertybių.
Pasaulio medis lietuvių kultūroje yra vienas svarbiausių simbolių. Pasaulis suvokiamas kaip darnus, tarpusavyje susijęs. Panašų simbolį turi ir kai kurios kitos pasaulio šalys.
Pasaulio medis paprastai įsivaizduojamas kaip didingas medis, jungiantis tris pasaulio sferas:
Rasos Šiškuvienės karpiniai. Šaltinis – srsvb.lt
Viršutinį pasaulį (dangų): šioje sferoje gyvena dievybės, šviesos jėgos ir paukščiai, dažnai siejami su saulės, mėnulio ir žvaigždžių simbolika. Viršūnėje neretai įsivaizduojamas sakalas ar erelis.
Vidurinį pasaulį (žemę): čia gyvena žmonės, augalai ir gyvūnai, tai materialusis pasaulis, kuriame vyksta kasdienis gyvenimas.
Apatinį pasaulį (požemį): šaknys siekia požeminę sferą, kur slypi protėvių dvasios, tamsos jėgos ir žemės gelmių išmintis.
Rasos Šiškuvienės karpiniai. Šaltinis – srsvb.lt
Šis simbolis išlieka aktualus ir šiandien – skatina puoselėti ryšį su gamta, pamąstyti apie praeitį ir ateitį. Viską sujungia į bendrą visumą.
Išmintis – tai sukaupta gyvenimo patirtis, perduodama iš kartos į kartą. Ji padeda suprasti pasaulio dėsnius, ugdo vertybes ir taip pat skatina darnų santykį su žmonėmis bei gamta.
„Žmogus gudrumu erelį į pinkles sugavo, bet, be išminties vadovavimo, nei paukščio nepaleido, nei naudos iš jo turėjo – galop pats be nieko liko.“
Pasakos „Erelis ir žmogus“ ištrauka
Ši ištrauka pabrėžia, kad vien gudrumo neužtenka – tik išmintis leidžia priimti tinkamus sprendimus, atnešančius ilgalaikę naudą ir darną. Be išminties žmogaus veiksmai gali būti chaotiški, neapgalvoti, todėl net didžiausias pasiekimas gali tapti beprasmiu praradimu.
Nepaisant to, kad šiuolaikiniame pasaulyje yra kartais kuriamos prieštaros tarp išminties bei proto, bet lietuvių liaudies pasakojimuose nuo seno pabrėžiama ženkli išminties persvara, lyginant su grynuoju protu ar jėga. Manoma, kad išmintis yra darnaus gyvenimo įrodymas.
Išmintis. Aut. Suzy Hazelwood
Kūrybinė tautos galia yra sukaupta pasakose, dainose, padavimuose. Tautos išmintis – patarlėse, priežodžiuose, mįslėse, papročiuose. Todėl tautosaka yra ir tautos kultūros istorija.
„Nežinoti savo tautos istorijos reiškia visada būti vaiku.“
Ciceronas
Pasiklausykime, kaip etnologė Gražina Kadžytė aiškina lietuvių tautos išminties lobyno (folkloro) gyvavimo svarbą bei susidarymo aplinkybes.
Vienos iš paprasčiausių ir gyvybingiausių tautosakos išminties šaltinių – patarlės ir priežodžiai. Patarlėms ir priežodžiams būdingas reikšmės perkėlimas. Tai yra posakiai, kuriais liaudis išdėsto savo pažiūras į kasdienį gyvenimą: vienos jų pataria, kitos pamoko, trečios įspėja.
Priežodžiai
„Lietuvių priežodžiais išreiškiama konkrečių įvykių, situacijų, asmenų vertinimas (dažniausiai nepalankus), tam tikrais atvejais sakomos replikos.“
Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją
„Lietuvių priežodžiais išreiškiama konkrečių įvykių, situacijų, asmenų vertinimas (dažniausiai nepalankus), tam tikrais atvejais sakomos replikos.“
Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją
Patarlės
Patarlė – tai trumpas, glaustas posakis, paprastai perteikiantis gyvenimo išmintį, pamokymą ar patarimą. Ji dažniausiai yra baigta, apibendrinta mintis, perteikiama vaizdinga kalba.
Patarlė – tai trumpas, glaustas posakis, paprastai perteikiantis gyvenimo išmintį, pamokymą ar patarimą. Ji dažniausiai yra baigta, apibendrinta mintis, perteikiama vaizdinga kalba.
Piktumo nepatyręs ir dorumo nepažinsi.
Kitam ir po nosim padėk, neima, o kitas ir iš kišenės ištraukia.
Gausus valgis - pilvui dalgis.
Pagal Lietuvių patarlės ir priežodžiai
Taip pat verta paminėti, kad kai kurios patarlės ir priežodžiai esti jau pasenę, nes nebeatitinka šiuolaikinio žmogaus etiško, pagarbaus bendravimo standartų, kartais pabrėžia pernelyg sterotipus.
Pavyzdžiui šios patarlės viešoje erdvėje šiandien jau būtų sutinkamos dviprasmiškai.
Jaunai mergaitei visur slidus kelias.
Bark vaiką mažą – nereikės mušti didelio.
Boba – pliotkų kišenė.
Pagal Lietuvių patarlės ir priežodžiai
Tad, nepaisant to, jog patarlės dažniausiai perduoda liaudies išmintį, šiuolaikiniam žmogui reikia prieš pasiremiant jomis kritiškai įvertinti ir išmintingai naudoti. Kas vieno rankoj žydi, kito rankoj pelija!
Jaunuoliai žiemą. Aut. Suzy Hazelwood
Patarlės ir šiandien nenustojo savo reikšmės, yra dažnai vartojamos ginčuose ir diskusijose. Randasi ir naujų patarlių bei priežodžių, nes keičiasi mūsų gyvenamasis pasaulis, atsiranda naujų reiškinių bei daiktų, kurių senovės lietuviai neturėjo. Taigi patarlių ir priežodžių kūryba nesibaigia!