Baltų menas dažnai pasižymi mitologiniais ir gamtos motyvais, perteiktais ornamentuose ir simboliuose. Šie vaizdiniai atspindi stiprų ryšį su gamtos ciklais, kosmologija ir vietinėmis legendomis. Baltų ornamentikoje gausu saulės, mėnulio, žalčio ir kitų gamtos bei dangaus elementų, kurie simbolizuoja gyvybę, atgimimą, apsaugą ir dvasinį pasaulį.

Projekte „The Baltic Wild Walls“ šie tradiciniai elementai buvo moderniai interpretuoti: žvaigždės ir eglutės derinamos su šiuolaikiniais grafičių šriftais, archetipiniai personažai, kaip piemenukas su skudučiais, atgimsta šiuolaikinėje estetikoje. Tai sukuria tiltelį tarp senųjų tradicijų ir dabarties meno, kviečiantį apmąstyti kultūros tęstinumą ir modernių technologijų bei socialinės medijos įtaką tradiciniam menui.

Bendrame tapybos darbe ant garažų sienų išsiskleidė neįprastai ir keistai interpretuoti baltų ir ypač sėlių krašto mitopoetiniai dangaus ir vandens įvaizdžiai, ženklai, ornamentai ir simboliai. Žvaigždžių, eglučių, varlyčių ir žalčių, dangaus ir vandens ornamentai bei mitiniams personažams artimi atvaizdai netikėtai buvo derinami su šiuolaikiškais grafičių estetikos šriftais.

Dvi savaites trukusio renginio atspirties tašku buvo pasirinkta baltiškoji tapatybė, tačiau ne siekiant romantiškai atsigręžti į praeitį, o bandant ieškoti jos apraiškų dabartinėje sociokultūrinėje terpėje.

Šmaikščiai sušiuolaikinami bernelio ir mergelės flirto, piršimosi archetipai. Greta atrasime ir jaunimui aktualių vestuves globojančių mitinių personažų – dangiškųjų dvynių, – komiškai nutrūktgalviškai risčia jojančių ant vieno žirgo, interpretaciją bei dangiškųjų Mėnulio ir Saulės vestuvių parafrazę. Mėnulį įkūnijantis barzdoto vyro veidas gretinamas su geltonplaukės merginos su žvaigžde kaktoje atvaizdu. Neapsieinama ir be kitų vestuvių ir vandenų bei dangaus mitologijos personažų – raguotų ožių, veržlaus žalčio ir devyniaragio elnio motyvų, artimų dangiškojo Perkūno kodui.


Karinos Šaškinaitės, Ievos Trinkūnaitės, Aijos Pastarės, Žilvino Danio ir Justo Miceikos ištapyta garažų siena Zarasuose. Aut. Žilvinas Danys

Baltų menas su savo senomis tradicijomis ir simbolika gali būti puikus įkvėpimo šaltinis jaunimo kūryboje ir gatvės mene, nes jis apima universalius, lengvai atpažįstamus simbolius bei archetipinius motyvus.

Tai yra vertybės, kurios rezonuoja su šiuolaikinio jaunimo kūrybinėmis paieškomis. Jaunimo kūryba dažnai būna drąsi, eksperimentinė, laužanti taisykles. Tai leidžia tradicinį baltų meną interpretuoti naujai – transformuoti ornamentus ir mitologinius personažus į modernias formas, pavyzdžiui, grafičius, iliustracijas ar skaitmenines projekcijas.

Tokia kūryba gali išlaikyti simbolinę prasmę, bet kartu įgyti naują vizualinę kalbą, patrauklią šiuolaikinei auditorijai. Ši integracija gali pasireikšti per simbolių perkeitimą – žalčiai, kurie anksčiau buvo apsaugos simboliai, gali tapti dinamiškais, vingiuotais grafikos elementais; dangiškieji dvyniai, atspindintys harmoniją, gali virsti modernių personažų ar animacinių veikėjų pagrindu.

Meno kūriniai, įtraukiantys šiuos motyvus, skatina dialogą tarp praeities ir dabarties, kuriame jauni menininkai išreiškia savo požiūrį į tapatumą, kultūrą ir tradicijų tęstinumą.

Alytaus piliakalnis – svarbus istorinis ir kultūrinis objektas, kuriame atlikus archeologinius kasinėjimus buvo rastos VII ir XI–XIV a. gyvenvietės. Pakeliui Piliakalnio link ant garažų sienos 2024 m. buvo sukurti baltų simbolių įkvėpti darbai.