Mato dalyko turinį kaip idėjų rinkinį, domisi naujais faktais ir kryptingai ieško informacijos, skaito ir analizuoja tekstus, apdoroja nagrinėjamą informaciją ir kt.
Analizuoja ir aptaria senąsias lietuvių šeimos tradicijas perteikiančius literatūros kūrinius, istorinius dokumentus, integruoja į savo gyvenimą žinias apie ankstesnių laikų šeimos narių santykius ir kt.
Svarsto, kaip puoselėti gerus šeimos narių, kitų bendruomenės narių santykius.
Pasitelkia įvairias mąstymo operacijas (analizę, sintezę, palyginimą, apibendrinimą, klasifikavimą ir kt.), nesėkmės atveju įžvelgia priežastis, vertina įgytą patirtį, laikosi kūrybinės veiklos taisyklių ir kt.
Gebu apibrėžti sąvokas „paprotinė teisė“, „bendruomeninis susirinkimas“ (krivūlė, kuopa), „bičiulystė“, „išimtinė“ ir pritaikyti žinias analizuodamas J. Biliūno novelę „Ubagas“,
V. Krėvės-Mickevičiaus apsakymą „Skerdžius“, sieju paprotinę teisę su pirmaisiais LDK teisynais, lyginu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės aktais.
Susipažinę su temos mokomąja medžiaga ir atlikę pateiktas užduotis gebėsite įvardyti, kas būdinga lietuvių paprotinei teisei, kaip ji padėjo formuoti teisėkūros pradmenis, kaip įstatymai atspindėjo baltų pagarbą tėvams, moteriai, bendruomenės narių savitarpio pagalbą.