Nacionaliniais valgiais laikomi tie, kuriuos lietuvių valstiečiai gamino XIX–XX a. vid. Jie ypatingi, nes visi ingredientai, panaudoti gaminant patiekalą, yra vietiniai – išauginti Lietuvos žemėse. Net ir atvežtiniai augalai ar gyvūnų veislės ilgainiui prisitaikė prie lietuviškų gyvenimo sąlygų ir įgavo tik šiam kraštui būdingas savybes.
Pagal Anželiką Laužikienę (2023)
Tačiau kiekviename Lietuvos regione kulinariniai patiekalai šiek tiek skiriasi. Tad sužinokime, kuo kiekvienas regionas išsiskiria!
Vieni tikriausių aukštaitiškų blynų laikomi paliepsniai. Kaip manote, kodėl jie taip vadinasi? Nes yra kepami ypatingu būdu – iš abiejų pusių!
Blynai. Aut. nežinomas
O ar žinojai, kad sviestas, varškės sūris ir kiaušiniai buvo prabanga? Jais vaišindavo tik ypatingomis progomis svečius ar ligonius!
Pagal Anželiką Laužikienę (2023)
Pieno produktai. Aut. nežinomas
Susipažinkite su Žemaitijos regionu.
Ypatingas žemaičių patiekalas – bulvės su kastiniu. Kastinys – tai tam tikra sviesto rūšis, išsukta su prieskoniais ir česnaku. Taip valgant bulves svarbu, kad jos būtų neluptos!
Pagal Etninės kultūros globos tarybą
Bulvės su kastiniu. Aut. A. Černė
Susipažinkite su kastinio gamybos procesu:
Susipažinkite su Dzūkija.
Pasižiūrėkite grikinės babkos kepimo procesą ir atkreipkite dėmesį, pagal ką matuojamas grikinės babkos tešlos tirštumas?
Tačiau be grikių Dzūkijoje svarbų vaidmenį užėmė ir bulvės! Ant krosnies pado jas kepdavo bene kas rytą, o vakarienei būdavo valgoma bulvinė košė su aguonomis, užsigeriama vandeniu su spanguolėmis.
Vienas ypatingiausių dzūkų bulvinių patiekalų – bandos. Ant kopūsto lapo jas kepdavo šventadieniais, valgydavo su aguonpieniu ir medumi.
Pažiūrėkite, kaip dzūkės kepa bulvines bandas. Atkreipkite dėmesį, kokiu įrankiu jas deda į krosnį:
Dzūkiškos bulvinės bandos ant kopūsto lapų. Aut. R. Bagdanavičienė
Susipažinkite su Sūduvos arba Suvalkijos regionu.
Tačiau, tai dar ne vienintelis duoninis patiekalas. Vienas įdomiausių patiekalų – duonzupė. Tai tarsi saldi sriuba, kurioje tešlos kukuliukai verdami su šviežiais, kartais džiovintais, vaisiais.
Skirtingai nei dzūkai, suvalkiečiai ant kopūsto lapo kepdavo ne bulvinį, bet duoninį paplotėlį.
Duonzupė. Aut. nežinomas. Šaltinis: 700vilnius.lt
Ar mėgsti varškės sūrį su medumi? O ar žinojai, kad Suvalkija visoje Lietuvoje garsėja varškės sūriais? Šio krašto šeimininkės pačios pirmos pradėjo gaminti saldų sūrį, vėliau paplitusį po visą Lietuvą.
Varškės sūris. Aut. nežinomas. Šaltinis: Pilnaspuodas.lt
Susipažinkite su varškės sūrio gamyba:
Tačiau duona ir varškės sūris – dar ne vieninteliai dalykai, dėl kurių Suvalkijos kulinarinis paveldas ypatingas. Suvalkiečiai taip pat išsiskiria nepakartojama rūkytų mėsos gaminių kokybe. Gaminami skilandžiai, dešros, rūkyti kumpiai ir lašiniai.
Pagal Etninės kultūros globos tarybą
Skilandis. Aut. nežinomas. Šaltinis: Vle.lt
Susipažinkite su skilandžių gamyba, kada labiausiai jie buvo valgomi?
Susipažinkite su Mažąja Lietuva.
Pažiūrėkite vaizdo įrašą apie lietuvininkų (Mažosios Lietuvos gyventojų) mitybą. Ką turėjo kiekviena žvejų šeima?
Tačiau mažlietuviai mėgdavo ir saldžius patiekalus. Vasarą ir rudenį, kai vaisių soduose gausu, mėgta valgyti iš obuolių arba kriaušių išvirtas sriubas su pienu ir avižinių miltų tyre – muize.
Pagal Etninės kultūros globos tarybą
Obuolių sriuba. Aut. nežinomas