Pempės diena, Šv. Juozapas – kovo 19 d.

Šią dieną merginos ima tvarkyti gėlių darželius, sėja gėles, daržoves daigams.

Šią dieną merginos ima tvarkyti gėlių darželius, sėja gėles, daržoves daigams.

Gandrinės, Blovieščius – kovo 25 d.

Kovo 25 d. atskrisdavęs gandras, pabusdavęs po žiemos miego lokys buvę toteminiais gyvūnai, susieti su Žemės deivės kultu. Jos garbei atlikinėjo apeigas, aukojo aukas. Kepdavo įvairiagrūdes bandeles, puošdavo žolynais ir dėliodavo ant tvorų kampų. Nejudino žemės – tvorų netvėrė ir t.t. Nuo tos dienos imdavo gaminti šeimynai pavakarius.

Pagal Pranę Dundulienę (1989)

Kovo 25 d. atskrisdavęs gandras, pabusdavęs po žiemos miego lokys buvę toteminiais gyvūnai, susieti su Žemės deivės kultu. Jos garbei atlikinėjo apeigas, aukojo aukas. Kepdavo įvairiagrūdes bandeles, puošdavo žolynais ir dėliodavo ant tvorų kampų. Nejudino žemės – tvorų netvėrė ir t.t. Nuo tos dienos imdavo gaminti šeimynai pavakarius.

Pagal Pranę Dundulienę (1989)

Melagių diena – balandžio 1-oji

Moterys dalijasi sėklomis, vyrai rūpinasi padargais žemės dirbimui. Jei kur randami nerūpestingai palikti, tai galima jų šeimininkui užkelti ant pastato stogo ar į kūdrą įversti – pykti už tai buvo nevalia. O jei pavyks ką nors apgauti – reiškė, kad metai bus sėkmingi.

Moterys dalijasi sėklomis, vyrai rūpinasi padargais žemės dirbimui. Jei kur randami nerūpestingai palikti, tai galima jų šeimininkui užkelti ant pastato stogo ar į kūdrą įversti – pykti už tai buvo nevalia. O jei pavyks ką nors apgauti – reiškė, kad metai bus sėkmingi.

Šv. Izidorius, artojų globėjas – balandžio 4 d.

Tą dieną ruošdavo žagres arimui. Jas nuvalydavo, pataisydavo, o noragus dar nuo Užgavėnių likusiu lašinių gabaliuku patepdavo, kad rugiai vešlesni augtų. 

Tą dieną ruošdavo žagres arimui. Jas nuvalydavo, pataisydavo, o noragus dar nuo Užgavėnių likusiu lašinių gabaliuku patepdavo, kad rugiai vešlesni augtų. 

Tikėta, kad margučiuose slypi deivių gimdytojų kosminė galia prikelti augmeniją – todėl juos nešiojo po laukus, aukojo žemės bei derliaus deivėms, mirusiems proseniams. Žaidimai margučiais padėdavo įskelti jų lukštą, išleisti minėtą galią, nuriedėjus ant žemės – jai tą galią perteikti. 

Margučių ridenimo žaidimas. Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumšiškės. Aut. Ž Svobonaitė

Jurginių išvakarėse artojai su magiškomis apeigomis, turėjusiomis gausinti derlių, stengdavosi išvaryti pirmą vagą. Susėdusios ant kiemo tvorų, merginos giedodavo pramotei Ladai skirtą prašymą atrakinti žemę, išleisti žolę.

Pagal Pranę Dundulienę (1989)

Jurginių rūpesčiai ir džiaugsmai

Per Jurgines išgindavo gyvulius į ganyklą, tvarto tarpduryje ar po slenksčiu padėję pora margučių ir raktą, kad pro juos praėję gyvuliai būtų riebūs ir apvalaini, svetimas žmogus ar vilkai nepragaišintų. Šeimininkai ir piemuo atlikdavo daug apeigų gyvulių apsaugai. Tą dieną draudė su arkliais dirbti bet kokius darbus. 

Gyvulių aprūkymas per Jurgines – dar vienas apsaugą teikiantis paprotys. Aut. Ž. Svobonaitė

Aukos deivėms pavasarį

Žemė laikyta šventa, jos deivė Žemyna – vaisingiausia iš visų motinų, nes davė augmeniją išsimaitinti viskam, kas tik yra gyvas po Saule. Jai ir kitoms vaisingumo ir derlingumo deivėms, kad sustiprintų jų galias naujam derliui užauginti, aukodavo kiaules per mėšlavežį, sėjant ir pasėjus javus. Galbūt tai remiasi dar pirmykščių medžiotojų pastebėtu šerno gebėjimu rausti velėną. 

Pagal Pranę Dundulienę (1989) ir Libertą Klimką (2008)

Mėšlavežis. Aut. B. Buračas

Mėšlavežis

Tvartų duris atlapojus, gyvulius išleidus į laukus, artėjant šienapjūtei, valydavo tvartus. Iškratydavo bulvių lauke mėšlą bardamiesi, kad bulvės geriau derėtų. Pietums pašaukusi šeimininkė apliedavo talkininkus vandeniu, kad rugiai geriau derėtų. Baigus vežti, vežėjai dailiai apkaišydavo arklius, vežimą bei save berželių ir kitais žalumynais ir važiuodavo į upę visko mazgoti. Dėl vaišių su šeimininke reikėdavo pasiderėti sodinimo „paviešėjimui“ tvarte apeiga.

Pagal Balį Buračą (2018)

Tvartų duris atlapojus, gyvulius išleidus į laukus, artėjant šienapjūtei, valydavo tvartus. Iškratydavo bulvių lauke mėšlą bardamiesi, kad bulvės geriau derėtų. Pietums pašaukusi šeimininkė apliedavo talkininkus vandeniu, kad rugiai geriau derėtų. Baigus vežti, vežėjai dailiai apkaišydavo arklius, vežimą bei save berželių ir kitais žalumynais ir važiuodavo į upę visko mazgoti. Dėl vaišių su šeimininke reikėdavo pasiderėti sodinimo „paviešėjimui“ tvarte apeiga.

Pagal Balį Buračą (2018)

Sėja

Būdavo ankstyvoji ir vėlyvoji sėja. Nugriaudėjus perkūnui, ateidavo eilė javams. Beržams išsprogus, sėdavo kviečius. Alksniams pirmus lapelius skleidžiant – avižas, ievoms pražydus – miežius. Prieš linų, gegužės antroje pusėje, sėją ir po jos, užsiauginta artojo barzda turėjo lemti tankesnius ir geresnius linus. Per sėją, pagal gamtos ženklus besiorientuojantiems žemdirbiams, buvo svarbi mėnulio fazė, vėjo kryptis, debesuotumas, savaitės diena.

Pagal Balį Buračą (2018) ir Libertą Klimką (2008)

Būdavo ankstyvoji ir vėlyvoji sėja. Nugriaudėjus perkūnui, ateidavo eilė javams. Beržams išsprogus, sėdavo kviečius. Alksniams pirmus lapelius skleidžiant – avižas, ievoms pražydus – miežius. Prieš linų, gegužės antroje pusėje, sėją ir po jos, užsiauginta artojo barzda turėjo lemti tankesnius ir geresnius linus. Per sėją, pagal gamtos ženklus besiorientuojantiems žemdirbiams, buvo svarbi mėnulio fazė, vėjo kryptis, debesuotumas, savaitės diena.

Pagal Balį Buračą (2018) ir Libertą Klimką (2008)

Sekminės (kilnojama šventė)

Karvučių vainikavimas. Aut. nežinomas