Konstruojant kalendorinių, krikščioniškų švenčių, ūkinių darbų žinias ir siejant su dievybių bei protėvių kulto, krikščionybės įsiliejimo atspindžiais, kuriasi vientisą pasaulėvaizdį.
Mąsto kritiškai, kai susipažįsta su protėvių dvasinio, religinio gyvenimo istorija, atsižvelgia į laikmečių kontekstą ir atpažįsta nagrinėtų papročių keletą elementų šiandieninio gyvenimo aplinkoje.
Svarsto jausenos mokykloje klausimus, išskiria įtampos mažinimo poreikį ir priima alternatyvą, remiantis vertybinėmis protėvių gamtinės aplinkos stebėjimo ir branginimo nuostatomis, užpildyti gamtinės aplinkos ir vidinės jausenos sąsajų tyrimo lentelę.
Per lietuvių tautos kultūrinę patirtį suvokia žmonijos nueitą kelią, formuoja asmenines išvadas apie Vėlinių bei kitų tradicijų saugojimo ir branginimo prasmę.
Susipažinę su mokomąja medžiaga apgalvokite ir pasakykite, ar gyvosios ir negyvosios gamtos, žmogaus darbo rezultatų sudvasinimas įmanomas šiais laikais? Toks požiūris palengvintų ar apsunkintų, nušviestų ar aptemdytų XXI a. žmogaus gyvenimą? O gal žinote plačiojoje erdvėje esamų šiuolaikinių judėjimų, kurie žmogų kreiptų į pagarbų elgesį su gyvąja, negyvąja ar žmogaus kurta aplinka? Ar ten būtų galima įžvelgti gilios senovės aidų?