Žirgus sutinkame daugelio kraštų ir laikotarpių mitologijoje. Savo žirgus turėjo ir senovės baltų religija. Ne veltui daugelio senųjų lietuvių trobų kraigai buvo puošti dviejų žirgelių simboliu. Tai baltieji (širmi) dvyniai Ašvieniai – žirgai, traukiantys per dangų Saulės vežimą ir simbolizuojantys kasmetinį ūkio darbų ir rūpesčių ratą.
Ne tik Saulė, bet ir kiti dievai turėjo savo žirgus. Perkūnas turėjo savo eržilą vardu Liepsnotas, kuris lėkdamas dangumi, palikdavo ugninį taką – žaibą. Aitvaro žirgas galėjo pavirsti viesulu ir svaidyti ugnį, o velniai ir raganos juodais žirgais sulėkdavo į sueigas.
Žirgelių galvomis dekoruotas stogas. Aut. nežinomas
Lietuvių kalba išlaikė seniausią indoeuropietišką, dar iš prokalbės paimtą arklio pavadinimą „ašva“ ir jo vedinį „ašvienis“. S. Baltramaitis (1905 m.) rašo, jog „seniausių laikų padavimuose atrandami liudijimai, kad pas senovės lietuvius arkliai ašviniai buvo ypatingoje pagarboje laikomi: kadangi jie buvo naudingi ne tik žemdirbystėje ir kareivystėje, bet ir ašvos (kumelės) buvo naudingos savo pienu ūkyje. Todėl ašvinis buvo laikomas palaimintas, Dievams meilus gyvulys“.
Stogas dekoruotas žirgų galvomis Aut. nežinomas
Kuinas, kumelė, eržilas, žirgas – šie pavadinimai atsirado jau vėlesniame laikotarpyje. Kalbos duomenys patvirtina žirgo kulto senumą. Lietuvių kalboje arklio spalvų pavadinimai saviti: arkliai įvairaus plauko – bėri, sarti, bulani, pelėki, širmi, dereši, obuolmušiai, šyvi, kerši, juodi…
Istoriografiniai šaltiniai pabrėžia balto žirgo išskirtinumą. Tikėjimas balto ar širmo arklio išskirtinumu išliko iki mūsų laikų. Baltas žirgas visų pirma yra dangiškas, dieviškas žirgas, o baltas raitelis ant balto žirgo paprastai yra kokia nors dievybė ar net patsai Dievas.
Žirgas. Aut. nežinomas
Žirgas labai svarbus gyvūnas ne tik prieš tai aptarta mitine prasme, bet ir kaip vyro simbolis. Juo buvo jojama į karą, jojama ir pas mergelę. Dainose žirgas parneša žuvusį kareivį.
Paklausykite karo dainos „Oi tu žirge žirge, žirge juodberėli“ atliekamos vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“.
Dabar paklausykite karinės sutartinės „Žvingia žirgas“ atliekamos sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“.
Be žirgo sodybose taip pat buvo auginami kiti naminiai gyvūnai: avys, ožkelės, karvės, jaučiai, auginti ir naminiai paukščiai kaip žąsys ir vištos. Kiekvienas gyvūnas duodavo savo naudą.
Ožkelė. Aut. nežinomas
Avytės. Avių vilna buvo kerpama ir iš jos verpiami siūlai, o po to mezgamos kojinės, pirštinės, šalikai ir megztiniai, šildantys žiemą.
Avytės. Aut. nežinomas
Tradicinės raštuotos lietuvių pirštinės:
L. Bartašienės megztos tradicinių raštų pirštinės
Naminės žąsys. Žasys, kaip ir vištos, dėdavo kiaušinius, o jų pūkais kemšami patalai.
Naminės žąsys. Aut. V. Jankovskaja