Mitologai (mitus tyrinėjantys mokslininkai) aiškina, kad pirmosios Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlių kaukės atkeliavo iš genčių toteminių protėvių ar globėjų garbinimo laikų kaip dvasių iš anapus simbolis.
Tų neatmenamų laikų tikėjimas, kad jos savo nežemiškomis galiomis padedančios vaikyti žiemos demonus, dabar prarado prasmę, tačiau smagus vyksmas kaip paprotys gyvuoja iki šiolei.
Vaizdo pasakojimas apie kaukes:
Persirengėlių kaukė per Kalėdas, Užgavėnėse, o kai kur – ir per Naujuosius metus, Velykas, turėjo savo simbolinę paskirtį auginamo derliaus, naminių gyvūnų gausinimui, o žmonių bendruomenei gausinti – jaunomis šeimomis ir jų vaikučiais.
Juodas kudlotas
Juodas kudlotas – laikomas gerovės ir vėlių vedlio ar valdovo simboliu, nes gyvūninių Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlių kaukių dalis atitinka pavadinimus žvaigždynų, naktiniame danguje išsidėsčiusių šalia Paukščių Tako, kuris dar buvo laikomas ir Vėlių keliu į dausas.
Juodas kudlotas – laikomas gerovės ir vėlių vedlio ar valdovo simboliu, nes gyvūninių Kalėdų ir Užgavėnių persirengėlių kaukių dalis atitinka pavadinimus žvaigždynų, naktiniame danguje išsidėsčiusių šalia Paukščių Tako, kuris dar buvo laikomas ir Vėlių keliu į dausas.
Giltinė
Giltinė – ne šio pasaulio deivės, kalendorinių metų pabaigos, žiemos laikinumo, jos galių mažėjimo simbolis.
Giltinė – ne šio pasaulio deivės, kalendorinių metų pabaigos, žiemos laikinumo, jos galių mažėjimo simbolis.
Gervė
Gervė – pešiodama, pažnaibydama skatino ieškotis sutuoktinio, nes laikyta laimingų vedybų simboliu, juoko, kaip svarbaus apeiginio vyksmo, sukėlėja.
Gervė – pešiodama, pažnaibydama skatino ieškotis sutuoktinio, nes laikyta laimingų vedybų simboliu, juoko, kaip svarbaus apeiginio vyksmo, sukėlėja.
Meška
Meška – gausos, gerovės, jėgos, stiprybės simbolis.
Meška – gausos, gerovės, jėgos, stiprybės simbolis.
Ožys, arklys, raitelis, avinas
Ožys, arklys, raitelis, avinas – žemės derlingumo, jos ir gyvulių vaisingumo simboliai, kad visko kaimo žmogaus ūkyje rastųsi, užderėtų kuo daugiau, kad jauni žmonės, kaip ir bundanti gamta, nesnaustų, kurtų šeimas.
Ožys, arklys, raitelis, avinas – žemės derlingumo, jos ir gyvulių vaisingumo simboliai, kad visko kaimo žmogaus ūkyje rastųsi, užderėtų kuo daugiau, kad jauni žmonės, kaip ir bundanti gamta, nesnaustų, kurtų šeimas.
Be šių, persirengėlių būrys ilgainiui pasipildė mitinių būtybių, demonų ir svetimų kraštų žmonių, „jaunavedžių“ kaukėmis.
Pagal Libertą Klimką (1997, 2008)
Čigonai, vengrai, žydai, elgetos, velniai, raganos tamsiosios metų pusės švenčių persirengėlių būryje reiškė svetimo, atėjūno iš anapus mitinės sąmonės priimtą svečią, taip pat prisidedantį prie tamsos demonų varymo, žemės budinimo pavasariui artėjant. Kiekvienas jų turėjo ir savo linksmas apeigines veiklas.
Vengras – gydytojas su sveikatą atimančiais vaistais.
Velniai ir raganos – sveikinantys už būtą ar nebūtą apsileidimą ir silpnybes.
Elgetos – gieda juokingas giesmes ir prašo išmaldos.
Visi turi įkyriai juokingų veiklų, nes juk reikia prisikrauti terbas išpirkų, kuriomis aplankomi žmonės be teisės pykti atsikrato šventinių lankytojų, mainais apsčiai gavę geros nuotaikos įspūdžių.
Vėlyvosios persirengėlių kaukės. Aut. S. Baltušis