Kosmologinius simbolius sakytinėje tradicijoje jau aptarėme, tačiau kokiais simboliais tai pasireiškia tautodailėje?
„Dangaus šviesuliai dažnai buvo vaizduojami su pumpuruojančiais bei žydinčiais augalais, simbolizuojančiais Gyvybės medį, kuris išreiškė dangaus ryšį su žeme.“ „Kartais virš minėtų medžių būdavo šešiakampė žvaigždė, t. y. šešių stipinų ratas, sudarantis visų simbolių kompozicijos centrą. Šešiakampė žvaigždė – tai Visatos šviesa – „baltoji dienelė“. Kartais šį simbolį saugo du paukščiai. Tai ne tik Visatos, bet ir saulės, žaibų, dienos šviesa. Minėto simbolio daugiareikšmiškumas rodo jo archajiškumą.“
„Šviesos simbolis, populiariausias lietuvių liaudies dailėje, pasitaiko ant namo sienų, lubų, langų, darbo įrankių, audinių“ ir pan. Tikėta, kad tokį simbolį turėdamas būsi apsaugotas nuo visokių blogybių!
Pagal Pranę Dundulienę (2008)
Ant skrynios priekio galime matyti Gyvybės medžio simbolį ir viršuje du paukščius – gandrus. „Paukščių pora Gyvybės medžio viršūnėje – tarpininkai tarp Dangaus ir Žemės. Pagal lietuvių tikėjimą – paukščiai ir mirusieji į pomirtinį pasaulį keliauja bendru taku – Paukščių Taku.“
Pagal Lietuvos etnokosmologijos muziejų
Saulės ir kitų dangaus simbolių vaizdavimas gerai atsispindi kryždirbystėje. Kryždirbystės tradicija sietina su krikščionybės atėjimu į Lietuvą, tačiau joje susilieja ikikrikščioniškos kultūros elementai su krikščionišku sakraliuoju menu.
Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją
Susipažinkite su kryždirbystės menu, atkreipkite dėmesį, kokius ženklus matote aplink kryžius?
Paklausykite, ką apie kryžius kalba kalvis Saulius Kronis. Kokiame regione dominuoja Saulės rato simbolis?
Ornamentuoti mediniai ir metaliniai daiktai gerai išsaugojo mitinę dangaus šviesulių simboliką, tačiau ji pasirodo ir greičiau yrančiose medžiagose, tokiose kaip audiniai ar tekstilės darbai.
Lovatiesės raštas I
„Puoštos geometriniais ornamentais, ženklinančiais žemę (dantukais, trikampiais, rombais), ir segmentinėmis žvaigždėmis – vienu seniausių pasaulyje saulės simbolių. Šios žvaigždės rėminamos apskritimo, kuris yra Saulės – gyvybės tiekėjos – nesibaigiamumo, amžinumo, neturėjimo nei pradžios, nei pabaigos simbolis.“
Pagal Lietuvos etnokosmologijos muziejų
„Puoštos geometriniais ornamentais, ženklinančiais žemę (dantukais, trikampiais, rombais), ir segmentinėmis žvaigždėmis – vienu seniausių pasaulyje saulės simbolių. Šios žvaigždės rėminamos apskritimo, kuris yra Saulės – gyvybės tiekėjos – nesibaigiamumo, amžinumo, neturėjimo nei pradžios, nei pabaigos simbolis.“
Pagal Lietuvos etnokosmologijos muziejų
Lovatiesės raštas II
Paskaitykite daugiau apie žvaigždžių simbolius ir pasvarstykite apie jų svarbą senovės žmogui:
„Lovatiesės puoštos žvaigždžių simboliais, ypatingą dėmesį skiriant Venerai, vadinamai Vakarine ar Aušrine. Jos simbolis dar vadinamas „auseklyčiu“ arba „ausekliu“. Pagal šią žvaigždę žmonės mokėjo nustatyti ryto ir vakaro laiką, ypač ji buvo gerbiama per didžiuosius darbymečius. Tik pasirodžius šiai žvaigždei buvo sėdama prie Kūčių stalo. Iš žvaigždžių žmonės spėdavo, koks bus oras, būrė apie būsimą derlių, pagal žvaigždes galima orientuotis erdvėje. Buvo paplitęs tikėjimas, kad gimus žmogui atsirandanti danguje jo žvaigždė ir žibanti visą gyvenimą. Iki mūsų dienų išlikęs pasakymas, kad vieni žmonės gimę po laiminga žvaigžde ir jiems sekasi gyventi, kiti, priešingai – po nelaiminga.“
Pagal Virginiją Bareikienę ir Jūratę Zamuškienę
Paskaitykite daugiau apie žvaigždžių simbolius ir pasvarstykite apie jų svarbą senovės žmogui:
„Lovatiesės puoštos žvaigždžių simboliais, ypatingą dėmesį skiriant Venerai, vadinamai Vakarine ar Aušrine. Jos simbolis dar vadinamas „auseklyčiu“ arba „ausekliu“. Pagal šią žvaigždę žmonės mokėjo nustatyti ryto ir vakaro laiką, ypač ji buvo gerbiama per didžiuosius darbymečius. Tik pasirodžius šiai žvaigždei buvo sėdama prie Kūčių stalo. Iš žvaigždžių žmonės spėdavo, koks bus oras, būrė apie būsimą derlių, pagal žvaigždes galima orientuotis erdvėje. Buvo paplitęs tikėjimas, kad gimus žmogui atsirandanti danguje jo žvaigždė ir žibanti visą gyvenimą. Iki mūsų dienų išlikęs pasakymas, kad vieni žmonės gimę po laiminga žvaigžde ir jiems sekasi gyventi, kiti, priešingai – po nelaiminga.“
Pagal Virginiją Bareikienę ir Jūratę Zamuškienę