Astronomijos žinios buvo labai svarbios, nes leido orientuotis laike ir erdvėje. Tačiau senovėje žmonės neturėjo nei teleskopų, nei kitų stebėjimo priemonių. 

Tad kaip anksčiau žmonės stebėdavo dangų?

Paklausykite šio pasakojimo ir išsiaiškinkite, kokius stebėjimo įrenginius naudojo senovės lietuviai:

Paklausykite šio pasakojimo ir išsiaiškinkite, kokius stebėjimo įrenginius naudojo senovės lietuviai:


TV kultūros laida „Dangaus šviesulių mitiniai vaizdiniai“. Projekto autorė ir vadovė Nijolė Jačėnienė. Rengėjas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras" (2017)

Kaip matėte vaizdo įraše, netoli Molėtų observatorijos įrengta speciali Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Čia norima lankytojus sudominti klausimais, kurie per amžius rūpėjo žmogui, taip pat supažindinti su etnine baltiška kultūra bei lietuvių liaudies astronomijos žiniomis.

Dangaus šviesulių stebykla. Stulpai ratu, viduryje laužavietė akmenyse.

Dangaus šviesulių stebykla. Šaltinis – Molėtų krašto muziejus

Norėdami gyvai pamatyti senovinius ir dabartinius dangaus stebėjimo įrenginius bei daugiau sužinoti apie lietuvių liaudies astronomiją, tai padaryti galite etnokosmologijos muziejuje netoli Molėtų. 

Susipažinkite su šiuo muziejumi:


Lietuviškų Zodiakų ženklus pristato Jonas Vaiškūnas:

Lietuviai taip pat turėjo ir Mėnulio kalendorių (tiesa, jau po truputį pereinantį į Saulės), datuojamą net XIV a. Tai yra lazda, vienas galas apkaltas variu ir išrašyta įvairiais ženklais. Mokslininkai jį vadina Gedimino krivule (skeptru). Šis kalendorius buvo pritaikytas žemdirbiams, jame pažymėti vieni svarbiausių žemdirbiams įrankių, tokių kaip spragilas, mintuvas, pjautuvas. 

Pagal Pranę Dundulienę (2008)

Kalendorius,1680 m.

Gedimino Krivulės brėžinys. Šaltinis – Lietuvos tautodailininkų sąjunga

Daugiau apie senovinius laiko matavimo būdus sužinokite virtualioje parodoje „Laiko matavimo būdai ir istorija“.

Laiko matavimo būdai ir istorija

Pagal dangaus šviesulius senovėje žmonės ne tik sprendė laiką, tačiau nuspėjo ir artėjančius orus. Tai darė stebėdami saulę, mėnulį, planetas, žvaigždes ir net kometas, taip pat dangaus spalvą ir saulėtekius bei saulėlydžius. Didžiausias dėmesys skiriamas saulei, kurios poveikį žemei ir atmosferos procesams žmogus jaučia kiekviename žingsnyje. Ryte, kai dangus būna giedras, orų prognozė daroma remiantis saulėtekio spalva, rytinės aušros atspalviais, pačios saulės spalva, dydžiu ir forma bei aplink saulę susidarančiais optiniais reiškiniais.

Sužinokime keletą iš jų remiantis Igno Končiaus įžvalgomis (1924).

Lietingas takas.

Pranašaujamas lietus

  • „Balzganas blizgesys aplink saulę, mėnulį ir žvaigždes yra lietaus ženklas.“
  • „Suplota ovalo formos saulė žada trumpalaikį lietų tą pačią dieną.“
  • „Jeigu rugsėjo mėnesį daug krintančių žvaigždžių – artinasi rudens lietūs.“
  • „Jei matyti dvi vaivorykštės, tai po dviejų ar trijų dienų vėl bus lietaus.“
  • „Balzganas blizgesys aplink saulę, mėnulį ir žvaigždes yra lietaus ženklas.“
  • „Suplota ovalo formos saulė žada trumpalaikį lietų tą pačią dieną.“
  • „Jeigu rugsėjo mėnesį daug krintančių žvaigždžių – artinasi rudens lietūs.“
  • „Jei matyti dvi vaivorykštės, tai po dviejų ar trijų dienų vėl bus lietaus.“
Giedras dangus.

Pranašaujamas giedras dangus

  • „Jeigu po lietingos dienos leidžiasi aiški ir šviesi saulė, tai kitą dieną galima laukti gero oro; gero oro taip pat galima tikėtis, jei saulei leidžiantis vakaruose dangus nusidažo auksinio gelsvumo spalva.“
  • „Žalsvi atspindžiai saulei leidžiantis – giedras oras.“
  • „Jei vakare dangus žvaigždėtas, bus graži diena.“
  • „Jeigu po lietingos dienos leidžiasi aiški ir šviesi saulė, tai kitą dieną galima laukti gero oro; gero oro taip pat galima tikėtis, jei saulei leidžiantis vakaruose dangus nusidažo auksinio gelsvumo spalva.“
  • „Žalsvi atspindžiai saulei leidžiantis – giedras oras.“
  • „Jei vakare dangus žvaigždėtas, bus graži diena.“
Šerkšnas.

Pranašaujamas šaltis

  • „Debesys plaukia žemai – lauk šalčio.“
  • „Jei ryto aušra ryški – prieš šaltį.“
  • „Jei žiemą Saulė leidžiasi raudona – šals.“
  • „Debesys plaukia žemai – lauk šalčio.“
  • „Jei ryto aušra ryški – prieš šaltį.“
  • „Jei žiemą Saulė leidžiasi raudona – šals.“
Vėjas.

Pranašaujamas vėjas

  • „Jei danguje nematyti mažų žvaigždžių, bus dideli vėjai.“
  • „Jei laumės juostoje vyrauja raudona spalva – bus vėjų, o jeigu vyrauja žalia spalva – bus lietaus.“
  • „Blausus mėnulis rodo drėgną, apsiniaukusį orą, aiškus mėnulis – sausą be lietaus orą, melsvas mėnulio atspalvis rodo lietingą orą, raudonas – vėją.“
  • „Jei danguje nematyti mažų žvaigždžių, bus dideli vėjai.“
  • „Jei laumės juostoje vyrauja raudona spalva – bus vėjų, o jeigu vyrauja žalia spalva – bus lietaus.“
  • „Blausus mėnulis rodo drėgną, apsiniaukusį orą, aiškus mėnulis – sausą be lietaus orą, melsvas mėnulio atspalvis rodo lietingą orą, raudonas – vėją.“
  • Orų prognozavimas pagal mėnulį remiasi senovinėmis stebėjimų tradicijomis, kurios dažnai buvo perduodamos iš kartos į kartą. 
  • Ilgalaikės stebėjimo tradicijos: dauguma šių pastebėjimų buvo pagrįsti ilgalaikiais stebėjimais ir natūralių ciklų supratimu, todėl jie dažnai buvo gana tikslūs konkrečiose vietovėse.

Taigi, dangaus šviesulių stebėjimo tradicijos suteikė žmonėms galimybę geriau suprasti gamtą ir planuoti savo veiklas pagal orų pokyčius.

Įdomu, kad lietuviai, stebėdami dangų, sukūrė savitus pavadinimus žvaigždynams, planetoms, mėnesiams, savaitės dienoms. O nemaža dalis Europos tautų juos perėmė iš romėnų. 

Anot Pretorijaus, netgi paros dalis lietuviai (Klaipėdos krašte) vadino ir skirstė savaip:

Pagal Pranę Dundulienę (2008)