Dainuoja žemaičių folkloro ansamblis „Platelē“. Aut. Gintarė Karmonienė
Labiausiai stilizuojamos liaudies dainos gali būti perkuriamos keliais būdais:
Harmonizacija:
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pateikiama, kad harmonizãcija, arba kitaip – subalsãvimas – tai harmoninio pritarimo sukūrimas vienam balsui (dažnai melodijai). „Dažniausiai harmonizuojamos liaudies dainos pritaikant jas įvairios sudėties atlikėjų kolektyvams. <...> harmonizuotos liaudies dainų melodijos dar vadinamos išdailomis.“
Pasiklausykite ir palyginkite:
Lietuvių liaudies daina „Žolė kėlė rasą“
Pateikiamą Lietuvių literatūros ir tautosakos duomenų bazėje ir stilizuotą – Juozo Gruodžio harmonizuotą šios dainos versiją (atlikėjas A. Janutas).
Lietuvių liaudies daina „Voi giria giria“
Pateikiamą Lietuvių literatūros ir tautosakos duomenų bazėje ir stilizuotą – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotą šios dainos versiją, atliekamą choro „Jauna muzika“.
Lietuvių liaudies daina „Kur tas šaltinėlis“
Miko Petrausko harmonizuotą dainos versiją, kurią atlieka Jurga Augulytė.
Pasiklausyti daugiau harmonizuotų liaudies dainų:
M.K Čiurlionis – Harmonizuota Lietuvių Liaudies daina Beauštanti aušrelė:
Pelėda – harmonizuota lietuvių liaudies daina:
Per tamsią naktelę. Stasio Šimkaus harmonizuota lietuvių liaudies daina:
Išplėtota liaudies daina būna tuomet, kai perkuriama ar papildoma jos pradžia ar pabaiga, autorius savo nuožiūra įterpia intarpų ir kt. Pasiklausykite ir palyginkite liaudies dainas su išplėtotais jų variantais.
Lietuvių liaudies sutartinė Išjos brolutėlis, sodauto:
Artūro Noviko išplėtota liaudies sutartinė Sodauto, kurią atlieka Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos chorinio dainavimo vyresniųjų mergaičių ansamblis.
Šiuolaikinėse dainose pastebimas lietuviškų sutartinių motyvų kartojimas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ sutartinę apibrėžia kaip daugiabalsę lietuvių liaudies dainą. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pateikiama, kad sutartinės pagal atlikimo tipą yra skirstomos į rūšis.
Apie dainos atsiradimą, ir ką reiškia iš sutartinės paimti žodžiai skaitykite straipsnyje.
M. Linkytė socialiniame tinkle „TikTok“ paaiškino, kokia reikšmė slypi už šių žodžių. Vaizdo įraše, kuriame kartu su jai pritariančia komanda melodingai traukė „čiūto tūto“, rašoma:
„Čiūto tūto. Tai lietuviškose sutartinėse naudoti žodžių junginiai, kurių negalime išversti į jokią kitą kalbą. Sakoma, kad lietuvių deivės jas naudodavo dainuojant sugrįžti į save ir taip išgirsti savo širdį.“