Tautosaka – žodinė liaudies kūryba.
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ galima rasti informacijos, kad lietuvių tautosaka skirstoma į:
Dar viena sąvoka, kuri dažnai tapatinama su tautosaka – folkloras. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pažymima, kad „folklòras (angl. folklore < folk – liaudis + lore – išmintis) – meninė liaudies kūryba. Apima liaudies žodžio meną, muziką, choreografiją, teatrą, kartais priskiriama liaudies architektūra bei dailė. Folklorui plačiąja prasme priskiriami tikėjimai, papročiai bei apeigos, kitos tradicinės kultūros sritys. Folklorą tiria folkloristika.“
Kad liaudies kūryba pasiektų mūsų dienas, ji turėjo būti surinkta ir susisteminta. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ išskiriami svarbiausi dalykai:
Rūta Žarskienė ir Austė Nakienė
Rūta Žarskienė ir Austė Nakienė (2010) akcentuoja: „2009 m. pabaigoje čia buvo sukaupta: <...>, per 10 000 rankraštinių rinkinių (1800–2009), kuriuose yra daugiau kaip 1,9 milijono tautosakos kūrinių ir etnografinių aprašų (per 696 000 dainuojamosios tautosakos, apie 195 000 pasakojamosios tautosakos, per 390 000 trumpųjų pasakymų – daugiau kaip 200 000 patarlių ir priežodžių ir apie 120 000 mįslių, apie 655 000 kitokios medžiagos).“
Rūta Žarskienė ir Austė Nakienė (2010) akcentuoja: „2009 m. pabaigoje čia buvo sukaupta: <...>, per 10 000 rankraštinių rinkinių (1800–2009), kuriuose yra daugiau kaip 1,9 milijono tautosakos kūrinių ir etnografinių aprašų (per 696 000 dainuojamosios tautosakos, apie 195 000 pasakojamosios tautosakos, per 390 000 trumpųjų pasakymų – daugiau kaip 200 000 patarlių ir priežodžių ir apie 120 000 mįslių, apie 655 000 kitokios medžiagos).“
Jurgis Dovydaitis
Žymiausias tautosakos rinkėjas – Jurgis Dovydaitis.
Žymiausias tautosakos rinkėjas – Jurgis Dovydaitis.
Pasižiūrėkite laidos „Etnokultūros ratas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvas“ ištraukas ir sužinokite:
Lietuvių tautosakos archyvo tinklapyje rašoma: „Pasak Liberto Klimkos, J. Dovydaitis „negaišuodavo laiko ekspedicijose, keldavosi anksčiausiai, grįždavo vėliausiai. Nelaukdavo nuvežamas į atokesnį kaimą, sodybą. Kitiems kraštotyrininkams ten apsilankius, paaiškėdavo, kad Dovydaičio čia jau būta. Užėjęs į sodybą, be ilgų įžangų ar prisistatymų klausdavo mokančių pasakų, dainų, kitos tautosakos, – jo garbus amžius leido nepaisyti „susipažinimo etiketo“. Taupydavo net valgymui skirtą laiką, kuprinėje nešiodamasis puodelį. Ir nesivaržydamas paprašydavo į jį pripilti ką tik pamelžto pieno. Ilgėliau apsistodavo tik pas iš seniau pažįstamus, dažniausiai išskirtinius pateikėjus. Nešinas griozdišku magnetofonu, pėsčiomis apėjo visą Lietuvą, turbūt ir ne vieną kartą...“ (iš bukleto „Jurgiui Dovydaičiui – 100“, LLTI, 2007).“
„Archyve saugoma medžiaga rūpinasi Tautosakos archyvo skyrius. Darbuotojai čia sistemina sukauptą ir naujai gaunamą tautosakinę medžiagą ir parengia ją saugojimui, aptarnauja ir konsultuoja lankytojus. Skyriuje kuriamos ir nuolat pildomos kompiuterinės duomenų bazės, skenuojami rankraščiai bei nuotraukos, skaitmeninami garso bei vaizdo įrašai ir kt.“
„Skyriaus mokslo darbuotojai gvildena įvairias su folkloro kilmės ir raidos procesais susijusias problemas – lietuvių liaudies dainavimo ir instrumentinio muzikavimo tradicijų kaitą ir jų apraiškas šiandienos kultūroje ir kt.“
„Lietuvių tautosakos archyvas yra įsijungęs į Šiaurės ir Baltijos šalių tradicijos archyvų tinklą. Bendradarbiaujama su Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, JAV, Baltijos ir Skandinavijos šalių tradicinės kultūros ir folkloro archyvais.“
„Nuolat renkama tautosakos gyvavimą praeityje ir nūdienoje atspindinti medžiaga. Tautosakos archyvo ir kitų tautosakos skyrių mokslo darbuotojai rengia ekspedicijas ir individualias išvykas tautosakos kaitai stebėti ir fiksuoti. 2018 m., minint atkurtos Lietuvos 100-metį, inicijuota akcija „Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio akimirkos“, kurios metu sukaupta daug nuotraukų, sveikinimų, įspūdžių, šventinių renginių aprašymų.“
„Kasmet pažymima Tautosakos diena, rengiama „Tautosakos savaitė“, teikiama geriausio tautosakos rinkėjo nominacija „Tautosakos medus“.“
Ar žinojote, kad Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas turi savo tinklalaidę „Bala žino“, kurioje galima sužinoti apie tautosakos rinkimo ištakas, iniciatorius ir organizatorius, folkloro rinkėjų nuotykius, kitas įdomybes.
Fonografo aparatai ir voleliai
Kaip nurodoma Lietuvių tautosakos archyvo tinklapyje, „Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyve saugoma 1908 m. pradėta kaupti Lietuvių mokslo draugijos vaškinių volelių kolekcija.“
Kaip nurodoma Lietuvių tautosakos archyvo tinklapyje, „Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyve saugoma 1908 m. pradėta kaupti Lietuvių mokslo draugijos vaškinių volelių kolekcija.“
Eduardo Volterio įrašyti voleliai: originalai ir kopijos
„Atkūrus beveik prieš šimtmetį įrašytus garsus, paaiškėjo, kad patys įdomiausi yra 1908–1912 m. voleliai. Juose tautosakos kūriniai įrašyti nuo pradžios iki pabaigos. Įrašai pasižymi įtaigiu atlikimu, jų klausantis, galima pajusti melodijų grožį, dainininkų balsų subtilybes ir regioninius atlikimo ypatumus. Šio laikotarpio voleliuose įrašytos ir kelios retenybės – skudučiais ir dūdmaišiu atliekami instrumentiniai kūriniai.“
„Atkūrus beveik prieš šimtmetį įrašytus garsus, paaiškėjo, kad patys įdomiausi yra 1908–1912 m. voleliai. Juose tautosakos kūriniai įrašyti nuo pradžios iki pabaigos. Įrašai pasižymi įtaigiu atlikimu, jų klausantis, galima pajusti melodijų grožį, dainininkų balsų subtilybes ir regioninius atlikimo ypatumus. Šio laikotarpio voleliuose įrašytos ir kelios retenybės – skudučiais ir dūdmaišiu atliekami instrumentiniai kūriniai.“